x | x | ||||
|
|||||
x | BAKTERIOLOGJIA | IMUNOLOGJIA | MIKOLOGJIA | PARAZITOLOGJIA | VIROLOGJIA |
|
|||||
|
|||||
Figura 1. Fungu Fonsecaea pedrosoi, pėrmban fialidet me fialospore pėrcjellėse. Fonsecaea pedrosoi shkakton njė infeksion tė quajtur kromobllastomikozė, qė vėrehet sidomos nė zonat me lagėshti. Gjendet nė rrėnjėt e drunjve dhe mbeturinat e tokės. CDC/Dr. Lucille K. Georg
|
KROMOBLASTOMIKOZA Kromoblastomikoza ėshtė infeksion i lokalizuar kronik i indeve nėnlėkurore qė shkaktohet nga disa lloje tė fungjeve tė grupit Dematiaceous. Tre agjensėt mė tė shpeshtė janė:
Kėto fungje qė njihen me emra tė ndryshėm janė saprofite dhe ndodhen nė tokė dhe nė vegjetacionin e kalbur. Portė hyrėse e kėtyre fungjeve zakonisht ėshtė trauma. Lezionet janė nėnlėkurore, kurse sipėrfaqja e lezionit mund tė jetė e rrafshtė apo verrukoze. Lezionet zhvillohen pėr disa vjet. Kėto mikroorganizma quhen fungje dematiake, sepse ato kanė ngjyrė tė zezė nė murin qelizor tė miceliumeve (nė kulturė dhe nė inde). Nė brendi tė indeve, kėto fungje krijojnė truptha sklerotizues (forma riprodhuese qė ndahen me fizion) dhe reaksion granulomatoz. Shkaktarėt etiologjikė tė kromobllastomikozės janė fungje tė septuara sikur mykrra, janė degėzuese, me pigmentim tė errėt dhe prodhojnė trajtat aseksuale tė quajtura konidie. Kėto dallohen nė kulturė sipas formės dhe formimit tė konidieve. Ndodhen kudo nė natyrė, por kanė shpėrndarje mė tė theksuar nė vendet me klimė tė ngrohtė. Melanina qė ndodhet nė kuadėr tė pigmentit tė fungjeve mund tė jetė faktor virulent. Nė trajtimin e kėtyre infeksioneve, terapia nuk ėshtė aq efikase. Nganjėherė, ekscizioni dhe nxehtėsia lokale mund tė kenė efekt. Flucitozina (5-FC), tiabendazoli, dhe itrakonazoli, po ashtu pėrdoren pėr trajtimin dhe kontrollin e kėsaj sėmundjeje. Testet serologjike nuk kanė ndonjė ndihmesė nė diagnozė.
|
||||
Figura 2 Cladosporium (Cladophialophora) carrionii, i zmadhuar pėr 475 herė. Shkakton kromobllastomikozė dhe haset kryesisht nė zonat tropikale dhe subtropikale. CDC/Dr. Lucille K. Georg |
Figura 3 Konidioforet e Phialophora verrucosa nė pėrgatesėn mikroskopike. Fialidet kanė formė tė shishes; secila pėrfundon nė konidiet ovoide. Phialophora spp. shkakton kromobllastomikozė dhe faohifomikozė. CDC/Dr. Libero Ajello
Figura 4 |
||||
Figura 5 Micetoma: nodulet nėnlėkurore tė shkaktuara nga Madurella Mycetomatis, zmadhimi 100 x © Bristol Biomedical Image Archive. Me leje
Figura
6. |
MICETOMA (Maduromikoza) Micetomat (tumorėt fungjikė) janė po ashtu infeksione kronike nėnlėkurore (figura 5). Kėto quhen micetoma eumikotike (tumorėt e shkaktuar nga fungjet e vėrteta) pėr dallim nga ato qė shkaktohen nga aktinomictetet (figura 6). Kėta tumorė shpesh invadojnė eshtrat. Diagnoza etiologjike e kėtyre ndryshimeve ėshtė esenciale nė menaxhimin klinik tė pacientit, sepse nė kėto raste prognoza dhe terapia ndryshojnė dukshėm. Veēoritė e micetomės janė:
Tre shkaktarėt mė tė shpeshtė etiologjikė janė:
* Janė mė tė shpeshtė nė SHBA. Kėto mikroorganizma hasen nė tokė, andaj infeksionet vėrehen kryesisht nė kėmbė. Pėr diagnozėn mikrobiologjike dėrgohen kėto mostra klinike:
Nė diagnozėn e
micetomės ndihmesė tė konsiderueshme japin ngjyra, madhėsia dhe pamja e
granulave. Agjensėt e micetomės janė fungje filamentoze qė kėrkojnė 7-10
ditė pėr tė dhėnė rritje nė terrenet ushqyese dhe pastaj edhe disa ditė
pėr diagnozė specifike. Kėto fungje identifikohen pėrmes morfologjisė sė
kolonive, konidieve dhe reaksioneve biokimike. Nėnllojet e fungjeve nuk
mund tė dallohen nė seksionet histopatologjike tė indeve. Mjekimi ėshtė
i vėshtirė, por nganjėherė ketokonazaoli dhe itrakonazoli kanė treguar
efikasitet terapeutik. |
||||
Figura 7. Pamja histopatologjike e micetomės sė zezė grunore e shkaktuar nga Madurella mycetomatis e ngjyrosur me ngjyrėn e Gridlit. Kjo micetomė zakonisht ka shtrirje lokale, por nganjėherė fungu patogjen mund tė depėrtojė pėrmes plagės traumatike deri nė asht. CDC/Dr. Libero Ajello |
Figura 8. Indi fibroadipoz me micetomė, tė shkaktuar nga Madurella grisea. Micetoma ėshtė infeksion fungal qė karakterizohet me masa sklerotike ose masa tė mėdha tė zeza tė hifeve. Fungu futet pėrmes traumės qė kryesisht ndodh nė kėmbė. Kjo sėmundje mund tė zgjasė me vite. CDC
Figura 9. Kultura ku vėrehen konidioforet me konidie te fungu Pseudallescheria boydii. Pseudallescheria boydii ėshtė patogjene pėr njerėz, siodmos tek ato qė kanė imunitet tė kompromituar. Jep infeksione nė tė gjitha pjesėt e trupit qė me njė emėr quhen Pseudallescheriasis. CDC/Dr. Libero Ajello
Figura 11. |
||||
Figura 12. Ngjyrosje floreshente e ndryshimeve histopatologjike te zigomikoza tė shkaktuara nga Rhizopus arrhizus. Rhizopus arrhizus, njihet si shkaktar i zigomikozės, njė sėmundje angiotropike, qė ka predispozitė pėr invadimin e enėve tė gjakut andaj mund tė ketė pėrhapje sistemike. CDC/Dr. William Kaplan
Figura 13. |
ZIGOMIKOZA Zigomikoza, po ashtu, njihet edhe si mukormikozė dhe fikomikozė. Zigomikoza ėshtė njė inflamim akut i indeve tė buta qė zakonisht pėrcillet me invazion fungal tė enėve tė gjakut. Kjo sėmundje fatale dhe rapide mund tė shkaktohet nga disa specie qė I pėrkasin kėsaj klase tė fungjeve. Zigomicetet, sikurse kandidat, janė tė kudondodhura dhe rrallė shkaktojnė sėmundje nė personat imunokompetent. Disa faktorė predispozues qė rrisin ndjeshmėrinė ndaj infeksionit me kėto mikroorganizma janė: diabeti, djegiet e sipėrfaqeve tė mėdha trupore, imunosupresioni ose pėrdorimi i drogave injektuese. Tri gjinitė mė tė shpeshta etiologjike janė:
Veēoritė: pėrhapje e gjerė nė natyrė, zakonisht nė tokė, mbeturina organike, perime tė prishura nė frigorifer dhe nė bukėn e mykur. Tė shpeshta janė infeksionet rinocerebrale. Kjo sėmundje vėrehet kryesisht te pacientėt qė kanė diabet tė pakontrolluar. Njė shembull tipik i kėtij infeksioni mund tė vėrehet te pacientėt me diabet tė pakontrolluar qė vijnė nė emergjencė (mund tė jenė komatozė, varėsisht nga gjendja e diabetit) dhe kanė njė rritje nė formė pambuku nė pjesėn e sipėrme tė gojės ose nė hundė. Kėto janė hifet e fungjeve. Nėse nuk trajtohet, pacienti mund tė vdesė brenda disa orėve apo ditėve. Ēka duhet bėrė te ky pacient? Para se tė jepet amfotericina, doemos duhet kontrolluar statusi i diabetit. Kėto fungje kanė prirje pėr ti invaduar enėt e gjakut (sidomos arteriet) dhe tu futur nė tru pėrmes enėve tė gjakut apo pėrmes pllakės kribroze. Kjo ėshtė arsyeja qė ato shkaktojnė shumė shpejt vdekjen. Kultura: Myk i bardhė qė rritet nė mėnyrė rapide brenda 24 - 48 orėsh. Me kalimin e kohės dhe pas formimit tė sporangiumeve, kolonitė marrin ngjyrė gri tė mbyllėt. Sporangiumet pėrmbajnė spore tė errėta. Miceliumi ėshtė i gjerė (10-15 mikronė), nė trajtė shiriti dhe i paseptuar (koenocitet). Kjo dukje vėrehet qartė edhe nė seksionet e indeve. Identifikimi diagnostik bėhet nė bazė tė morfologjisė sė kulturės. Nė trajtimin e kėsaj sėmundjeje bėhet debridimi dhe dhėnia e amfotericinės. Nė diagnozėn e sėmundjes ekziston edhe njė test i imunodifuzionit, por mjeku nuk mund tė presė kėtė rezultat sepse kėrkohet intervenim i shpejtė. Diagnoza dhe terapia duhet tė jenė tė menjėhershme dhe bazohen kryesisht nė vėshtrimin klinik.
|
||||
Pacienti me infeksion fungal periorbital, qė njihet si mukormikozė ose fikomikozė. Mukormikoza ėshtė sėmundje e rrezikshme fungale qė zakonisht haset te pacientėt me imunitet tė kompromituar dhe prek regjionin e syrit dhe hundės. Prej aty rritet dhe jep destruksion tė indeve periorbitale; mund tė invadojė edhe zgavrrėn e trurit. CDC/Dr. Thomas F. Sellers/Emory University | Sporangiumet e reja tė fungut Mucor spp. Mucor ėshtė myk qė jep njė grup tė infeksioneve tė quajtur Zigomikoza. Infeksioni prek hundėn, fytyrėn, kokėn, mushkėritė, traktin gastrointestinal, lėkurėn e mė rrallė organet tjera. CDC/Dr. Lucille K. Georg | ||||
Konidia: fialokonidia e Aspergillus fumigatus
CDC Konidioforet e fungut Aspergillus flavus. Aspergillus spp. janė fungje filamentoze, kosmopolite qė ndodhen kudo nė natyrė. Zakonisht janė fungjet mė tė shpeshta filamentoze nė infeksionet invazive. CDC/Dr. Libero Ajello Ekzaminim radiologjik qė tregon aspergilozėn me aspergillomė, ose topth i fungut nė lobin e sipėrm tė mushkėrisė sė djathtė. Sėmundjet e mushkėrive mund ti dėmtojnė ato duke krijuar kaverna, qė mund tė predisponojnė pėr shfaqjen e aspergillomės. Mandej ky fung mund tė lirojė prodhime toksike dhe alergjike qė e keqėsojnė gjendjen e pacientit. CDC/M. Renz |
ASPERGILLOZA Aspergillet japin njė shumėllojshmėri sėmundjesh. Ato ndodhen kudo nė natyrė dhe luajnė rol tė rėndėsishėm nė zbėrthimin dhe kompozimin e bimėve. Sikurse kandidat dhe zigomicetet, edhe kėto fungje rrallėherė infektojnė strehuesin qė ka imunitet normal. Ky fung ndodhet nė tokė, ushqim e sisteme tė ajrit tė kondicionuar. Madje, Aspergillet mund tė rriten edhe nė brendi tė dezinfektantėve. Ekzistojnė mė shumė se 100 lloje tė Aspergilleve. Pėrfaqėsuesit mė tė shpeshtė tė aspergillozės nė SHBA janė:
Ekzitojnė tri forma klinike tė aspergillozės sė mushkėrive:
Kultura: aspergillet kėrkojnė 1-3 javė pėr tė dhėnė rritje nė terrenet kultivuese. Kolonitė nė fillim janė si njė micelium i dendur me ngjyrė tė bardhė, qė mė vonė merr ngjyra tė ndryshme (sipas llojit tė fungut bazuar nė ngjyrėn e konidieve). Hifet janė degėzuese dhe tė septuara. Nėnllojet e ndryshme dallohen nė bazė tė formimit tė sporeve si dhe ngjyrės, formės dhe pamjes sė jashtme. Histopatologjia: Hifet e septuara janė tė gjera dhe formojnė degėzime dihotome, d.m.th. njė hife degėzohet nė dy hife ēifte dhe pastaj nė tė njejtėn mėnyrė vazhdon degėzimi i miceliumit. Serologjia: ekziston njė test i shkėlqyeshėm serologjik pėr diagnozėn e aspergillozės (testi i imunodifuzionit). Prania e tri apo mė shumė vijave zakonisht indikon prognozėn e rėndė-invazionin e indeve. Terapia: Itraconazol dhe
Amfotericinė B. |
||||
Fotomikrografi nė tė cilėn shihet koka e konidies sė Aspergillus niger. Ato janė tė mėdha, nė formė globi, me ngjyrė kafe tė mbyllėt, qė pėrmbajnė spore tė fungjeve. Ky pėrfaqėsues ėshtė ndėr mė tė shpeshtit qė jep aspergillozė invazive tė mushkėrive. CDC/Dr. Lucille K. Georg |
Aspergilloza e gojės. Ngyrosja me metenaminė argjendi.
© Bristol
Biomedical Image Archive. Me leje Mushkėritė: Hifet e Aspergillus nė pneumoninė fungale © Bristol Biomedical Image Archive. Me leje Granulomat fungale nė mushkėri tė shkaktuara nga Aspergillus fumigatus © Bristol Biomedical Image Archive. Me leje |
||||
Pneumonia nga
Apergillus nė mushkėritė e kaprollit
© Bristol
Biomedical Image Archive. Me leje
Aspergilloza e hundės
© Bristol
Biomedical Image Archive. Me leje |
|||||
|