x |
x |
|
|
x |
BAKTERIOLOGJIA |
IMUNOLOGJIA |
MIKOLOGJIA |
PARAZITOLOGJIA |
VIROLOGJIA |
ANGLISHT
|
VIROLOGJIA KAPITULLI IV
STRATEGJIA E RIPRODHIMIT TĖ VIRUSEVE ME ARN
Dr Margaret Hunt
Professor Emerita
University of South Carolina School of Medicine
Pėrktheu:
Profesor Kristaq Bėrxholi
Virolog - Fakulteti i Mjekėsisė
Veterinare
Departamenti i Lėndėve
Paraklinike
Tiranė
-
Shqipėri
|
SPANJISHT |
E-MAIL DR BERXHOLI |
|
|
OBJEKTIVAT E TĖ MĖSUARIT
Analiza deskriptive e strategjisė replikative tė pėrdorur nga
viruset me ARN tė kafshėve
Identifikimi i prototipave tė viruseve tė lidhur me skema tė ndryshme
tė riprodhimit tė ARN
Struktura e Polio Type 1 Mahoney.
Mirwsi e
Dr Sgro
dhe
Institute for Molecular Virology, Univ. i Visconsinit (Me leje) |
RIPRODHIMI I VIRUSEVE ME ARN KONSIDERATA TĖ PĖRGJITHSHME
STRATEGJITĖ
a)
VIRUSET ME ARN QĖ NUK KANĖ FAZĖ TĖ AND-sė
Viruset qė
riprodhohen nėpėrmjet tė rrugės me ARN ndėrmjetėse kanė nevojė pėr njė ARN
polimerazė tė varur nga ARN-ja pėr tė riprodhuar ARN-nė e tyre, por qelizat
e kafshėve duket se nuk e kanė njė enzimė tė pėrshtatshme. Prandaj ky tip i
viruseve me ARN tek kafshėt ka nevojė pėr njė ARN polimerazė tė varur nga
ARN-ja.
Asnjė proteinė virale nuk mund tė bėhet deri sa ARNi tė jetė nė
dispozicion. Kėshtu qė natyra e ARN nė virion prek strategjinė e virusit:
i. Viruset
me zinxhirė pozitivė tė ARN
Te kėto viruse, virioni ARN (gjenomi) ėshtė me tė njėjtin sens sikurse ARNi
dhe kėshtu funksionon si njė ARNi. Ky ARNi mund tė pėrkthehet menjėherė nė
infeksionin e qelizės bujtėse.
Shembuj:
ii. Viruset
ARN me zinxhirė
negativė
Virioni ARN ėshtė me sens
negativ (komplementari i ARNi) dhe duhet tė kopjohet nė ARNi komplementar
plus sens pėrpara sesa tė bėhen proteinat. Kėshtu pėrveē nevojės pėr tė
koduar pėr njė ARN polimerazė tė varur nga ARN, kėta virusė gjithashtu
kanė nevojė ta paketojnė atė nė virion dhe nė kėtė mėnyrė ato
mund tė bėjnė ARNi nė infektimin qelizor.
Shembuj:
iii. Viruset me ARN dyzinxhirore
Virioni ARN (gjenoma) ARN
ėshtė dyzinxhirore dhe kėshtu nuk mund tė funksionojė si ARNi; pėr pasojė
kėto viruse gjithashtu kanė nevojė pėr tė paketuar njė ARN polimerazė pėr tė
bėrė ARNi tė tyre pas infeksionit tė qelizės bujtėse.
Shembull:
b)
VIRUSET ME ARN QĖ KOPJOJNĖ ARN-nė E TYRE NĖ ADN
Kėto janė retroviruse. Nė kėtė rast, virioni i tyre ARN, megjithėse ėshtė me
varg pozitiv, nuk funksionon menjėherė si ARNi nė infeksion pasi qė ai ende
nuk ėshtė ēliruar nga kapsida nė citoplazmė. Ai shėrben si njė kallėp pėr
transkriptazėn reverze dhe kopjohet nė ADN. Revers-transkriptaza nuk ėshtė e
gatshme nė qelizė dhe kėshtu qė kėto viruse kanė nevojė tė kodojnė pėr kėtė
enzimė dhe ta vendosin atė nė virionet e tyre.
VIRUSET ME ARN QĖ NUK KANĖ FAZĖ TĖ ADN |
Gjenomi |
ARN polimeraza e varur nga ARN (=transkriptazė) nė virion |
Infektiviteti i ARN-sė |
Ngjarjet fillestare nė qelizė
|
Zinxhir-pozitiv ARN |
Jo |
Infektiv |
Pėrkthimi |
Zinxhirnegativ ARN |
Po |
Joinfektiv |
Transkriptimi |
ARN dy -zinxhiror
|
Po |
Joinfektiv |
Transkriptimi |
RETROVIRUSET |
Gjenomi |
Polymerazė ARN-dependent ARN (=transkriptazė) nė virion |
Infektiviteti i ARN |
Ngjarjet fillestare nė qelizė |
Zinxhir pozitiv ARN |
Po |
Joinfektiv |
Transkriptimi revers |
PROBLEMI I PĖRKTHIMIT
Pėrkthimi i proteinės sė
qelizės eukariote tė bujtėsit nė makinerinė e sintezės nė pėrgjithėsi pėrdor
ARNi
monocistronik dhe kėshtu ka njė problem nė bėrjen e mė shumė se njė tipi tė
proteinės nga njė ARNi e vetme.
Viruset me ARN kanė disa
zgjidhje tė kėtij problemi:
I. Virusi bėn shumė ARNi
monocistronike
II. Virusi bėn fillimisht
transkriptet, tė cilat janė pėrpunuar nga makineria e gėrshetimit tė bujtėsit
pėr tė dhėnė mė shumė se njė ARN monocistronike.
III. ARNi virale vepron si njė
transkript monocistronik. Bėhet njė komponim i madh polipeptidik (e quajtur
poliproteinė) e cila mandej ēahet nė proteina tė veēanta Kėshtu produkti i njė
pėrkthimi fillestar pėrpunohet duke shkaktuar krijimin e proteinave tė
shumfishta. Kjo ndodh p.sh. tek pikornaviruset.
IV. ARNi virale ka cilėsi
speciale, tė cilat aftėsojnė ribozomėn pėr tu lidhur nga brenda nė vend tė (
ose edhe ) nė fundin e vargut 5.
MADHĖSIA E GJENOMIT PĖR VIRUSET ME ARN
Viruset me ARN tentojnė tė
kenė njė gjenom relativisht tė vogėl (megjithėse madhėsia e
virionit
nuk ėshtė e nevojshme tė jetė e vogėl). Kjo ndoshta ėshtė pėr shkak tė mangėsisė
sė ARN pėr tė korigjuar gabimet duke i dhėnė njė limit madhėsisė sė gjenomit me
ARN.
Rezultati i tė pasurit njė gjenom tė vogėl ėshtė qė viruset me ARN tentojnė tė
kodojnė vetėm pėr disa proteina. Kėto do tė pėrfshijnė njė polimerazė, e cila
mund tė kopjojė ARN nė acid nukleik komplementar (ose ARN ose, si nė rastin e
retroviruseve, ADN) dhe njė proteinė ngjitėse. |
Figura 1 Polio virus
© 1999
Dr J-Y Sgro, University of Wisconsin Biotechnology Center, Molecular
Graphics Resources. Me leje
Figura 2 Polio virus x350,000
©
Dennis Kunkel Microscopy, Inc.
Me
leje
|
ARN
VIRUSET ME ZINXHIR POZITIV
Shembuj:
-
Picornaviruset
-
Togaviruset
-
Flaviviruset
PIKORNAVIRUSET (PICORNAVIRIDAE)
CILĖSITĖ
Kėto viruse janė tė vogla,
28 nm (pico=shumė e vogėl), ikozahedralė tė zhveshur (figura 1). ARN ėshtė
njėzinxhirore, me varg pozitiv e poliadeniluar. Ajo funksionon si ARNi menjėherė
nė infeksion Antari prototip: Poliovirusi (figura 1 dhe 2).
ADSORBIMI DHE PENETRIMI
Proteina virale njeh njė
receptor nė membranėn e qelizės bujtėse (kjo ėshtė e rėndėsishme nė tropizimin e
virusit). Duket qė lidhja tek receptorėt ndryshon strukturėn e kapsidės nė disa
rrugė, formon njė kanal midis membranės sė qelizės dhe ARN ēlirohet nė
citoplazmė. ARNi tashmė ėshtė e gatshme pėr pėrkthim.
SINTEZA E PROTEINAVE
VIRALE
ARN e virionit tė
poliovirusit funksionon si njė ARNi por nuk ka njė strukturė tė mbulesės sė
metiluar tė njėjtė me ARNi eukariotike - ai ka njė rrugė zbritėse ribozomale
(njihet si vendhyrje brenda ribozomės ose VHBR) e cila e bėn tė aftė ribozomėn
tė lidhet pa pasur nevojė tė njohė strukturėn 5` tė metiluar (figura 3).
Pikornaviruset shpesh interferojnė me mbulesėn e njohur e tė metiluar tė qelizės
bujtėse. Shumė pėrkthime tė qelizės bujtėse varen nga mbulesa, kėshtu qė kjo
inhibon mjaft sintezėn e proteinave tė bujtėsit, por jo sintezėn e proteinave
virale-njė rrugė nė tė cilėn kėta virusė mund tė modifikojnė qelizėn e bujtėsit
pėr avantazh tė tyre.
|
Figura 3
|
ARNi
pėrkthehet nė njė polipeptid (poliproteinė) tė vetėm, i cili mandej ēahet. Ēarja
ndodh pėrpara se tė kompletohet pėrkthimi (p.sh.nė zinxhirin rritės) dhe qė
kryhet nga proteazat e koduara nė virion (figura 4). Disa proteaza mund tė
punojnė edhe me njė pjesė tė poliproteinės.
|
Figura 4 Adaptuar nga Schaechter et al., Mekanizmat e Sёmundjeve Mikrobike,
2nd ed. |
Produktet e ēarjes pėrfshijnė:
ARN polimerazėn (replikazė) Komponentat strukturalė tė virionit Proteazat
|
Figura 5 |
RIPRODHIMI I ARN-sė
Tashmė kemi proteinat e
reja pėr tė mbėshtetur riprodhimin.
1. Polimeraza virale ARN
kopjon gjenomin e vargut pozitiv tė ARN-sė nė ARN komplementare me ngarkesė
negative:
Ky proces ka nevojė pėr
VPg (ose prekursor qė
pėrmban VPg) Polimerazėn virale ARN (replikazė) Pėr disa proteina tė bujtėsit
VPg mund tė veprojė si njė
primer pėr sintezėn e ARN-sė, kjo shpjegon pėrse ėshtė nė fund tek fundi 5' i tė
gjithė molekulave tė ARN tė sintetizuara tė reja.
2. Zinxhiri i ri me
ngarkesė negative shėrben si kallėp pėr zinxhirėt e rinj me ngarkesė pozitive (figura
5). Pėrkundrazi, polimeraza e ARN sė poliovirusit ka nevojė pėr VPg. VPg ėshtė e
lidhur nė fund tė 5' tė zinxhirėve tė rinj me ngarkesė pozitive (pėrsėri,
ndoshta ajo shėrben si primer).
Zinxhiri me ngarkesė
pozitive ka tri alternativa tė paracaktuara: i. Mund tė shėrbejė si njė kallėp pėr shumė zinxhirė me ngarkesė negative ii. Tė paketohet nė virionet pasardhės iii. Tė pėrkthehet nė poliproteinė (Nė kėtė rast VPg zakonisht hiqet pėrpara
pėrkthimit)
SISTEMIMI
Kur grumbullohet njė sasi
e tepėrt e pasardhėsve tė ARN me ngarkesė pozitive dhe proteina tė virionit,
fillon procesi i sistemimit. Thėrmizat me ARN-VPg dhe 3 proteina sistemohen nė
brendėsi tė kapsidės [VP0,1 dhe 3]. VP0 mandej ēahet nė VP2 dhe VP4 sapo
virionet maturohen dhe kėto virione mature janė infektive. Virionet ēlirohen
gjatė procesit tė lizės sė qelizės. Kapsidat e tepėrta grumbullohen duke formuar
trupėzat inkluzivė, tė cilėt vėrehen nė citoplazmė.
SHĖNIM: GJITHĖ CIKLI
JETĖSOR NDODH NĖ CITOPLAZMĖ
NUK KA NDARJE NĖ
SHFAQJEN E GJENEVE TĖ HERSHME DHE TĖ VONSHME
|
Figura 6 Rabdovirusi nė njė qelizė epiteliale tė peshkut
©
Dennis Kunkel Microscopy, Inc. Me leje |
VIRUSET
ME ZINXHIRĖ NEGATIVĖ TĖ PASEGMENTUAR
Shembuj:
|
Figura 7 Struktura e nje rabdovirusi tipik
Figure 7b
Virusi i tėrbimit duke mugulluar nga njė inkluzion (trupzat e Negrit) nė
retikulumin endoplazmatik nė qelizėn nervore. A. Trupzat Negri . B. Duket
abudanti RNP nė inkluzion. C. Budimi i virusit tė tėrbimit. CDC |
RABDOVIRUSET (RHABDOVIRIDAE)
Shembull: Virusi i tėrbimit.
Virusi i stomatitit vezikular ėshtė anėtari mė i studiuar.
ARN:
-
ėshtė
njėzinxhirore
-
ėshtė negative
(minus)
-
kodon pėr 5
proteina.
NGJITJA, PENETRIMI DHE
ZHVESHJA Virusi adsorbohet nė sipėrfaqen e qelizės. G (glikoproteinė) ėshtė proteina
ngjitėse (figura 7) e cila lidhet tek receptori pėrkatės nė sipėrfaqe tė qelizės
bujtėse. Virusi i ngjitur depėrton nė qelizė nėpėrmjet endocitozės. Membrana e virusit bashkohet me membranėn e endozomės (pH acidik i endozomės
ėshtė i rėndėsishėm sepse proteina G ka nevojė tė shfaqet nė pH acidik pėrpara
se ajo tė lehtėsojė bashkimin). Si rezultat i bashkimit tė membranės virale me membranėn e endozomės,
nukleokapsida ēlirohet nė citoplazmė.
TRANSKRIPTIMI 'Transkriptimi' pėrdoret nė kuptimin pėr tiu referuar sintezės sė ARNi.
Zhveshja komplete e nukleokapsidit nuk ėshtė e nevojshme pėr transkriptimin
ARN polimeraza e virionit mund tė kopjojė virionin e ARN kur ai ėshtė nė formėn
e nukleokapsidit. Ky ėshtė njė avantazh nė atė qė ARN gjenomike nė njė farė
mėnyre mbrohet nga ribonukleazat. Ka njė ARNi monocistronik pėr secilėn prej 5 proteinave virale tė koduara. ARNi
mbulohen, metilohen dhe poliadenilohen. Me qėnė se ky ėshtė njė ARN virus me
ngarkesė negative, citoplazmatik, enzimat pėr sintezėn e ARNi dhe pėr
modifikimet janė tė vendosura nė virion.
PĖRKTHIMI
ARNi pėrkthehen nė
ribozomet e bujtėsit dhe tė gjitha 5 proteinat virale prodhohen nė tė njėjtėn
kohė. Nuk ka dallime midis funksioneve tė hershme dhe tė vonshme.
|
Figura 8 |
RIPRODHIMI I ARN-sė
Riprodhimi i ARN ėshtė proces
nėpėrmjet tė cilit prodhohen kopjet e reja tė gjenomit tė gjatė tė ARN (figura
8). Riprodhimi i ARN
ndodh nė citoplazmė dhe kryhet nga polimeraza virale e ARN. Gjithė gjatėsia e zinxhirit pozitiv ėshtė e veshur me proteinė tė nukleokapsidit
sapo ajo ėshtė prodhuar (ARNi nuk vishen me kėtė proteinė, pasi ato do tė
interferonin me makinerinė pėrkthyese tė proteinės sė bujtėsit).
Zinxhiri i ri pozitiv kopjohet
nė gjithė gjatėsinė nė zinxhirin negativ, qė gjithashtu mbulohet me proteinėn e
nukleokapsidit tė sapoprodhuar (shėnim: me qenė se polimeraza virale e
ARN sintetizon ARN (transkriptim) dhe tėrė gjatėsinė e ARN (replikim), ajo
ndonjėherė ėshtė quajtur transkriptazė ose replikazė, emėr i tillė fokusohet nė
aspekte tė ndryshme tė aktivitetit tė polimerazės.)
Zinxhirėt e rinj negativė
mund:
i. tė pėrdoren si kallėp
pėr sintezėn e shumė zinxhirėve pozitivė tė plotė nė gjatėsi ii. tė pėrdoret si kallėp pėr sintezėn e shumė ARNi iii.tė paketohet nė virione.
|
Figura 9
|
SISTEMIMI
Virusi pėrbėhet prej dy "moduleve"
mbulesa dhe nukleokapsida:
Mbulesa Proteinat transmembranore tė prodhuara nė ribozome lidhen tek retikulumi
endoplazmatik. Ato ndėrfuten nė retikulumin endoplazmatik tė membranės sapo janė
prodhuar, glikozilohen nė retikulumin endoplazmatik dhe kalojnė pėrmes aparatit
tė Golxhit ku pėsojnė modifikime substanciale tė zinxhirit tė karbohidrateve.
Mandej ato transportohen nė vezikul dhe pėr nė membranėn pėrkatėse qelizore; nė
rastin e virusit tė stomatitit vezikular kjo ėshtė membrana e plazmės (figura
9).
|
Figura 10
|
Nukleokapsida
Sinteza e nukleokapsidit
ėshtė pėrshkruar mė lart.
ARN polimeraza komplekse
virale lidhet me nukleokapsidet e sapoformuara. Nukleokapsidat mugullojnė
nėpėrmjet zonės sė modifikuar tė membranes, e cila pėrmban proteinat G dhe M
(figura 10). Proteina M (matriksi) merr pjesė nė sistemimin ajo ndėrvepron
me segmentet e G nė membranė dhe me nukleokapsidat.
Shėnim:
NUK KA NDARJE TĖ HERSHME APO
TĖ VONSHME
|
Figura 11 Paramyxovirusi ©
Dr Linda Stannard, University of Cape Town, South Africa (Me leje)
|
PARAMYXOVIRUSET (PARAMYXOVIRIDAE)
Paramiksoviruset (figura
11) janė pleomorfikė qė do tė thotė se ka shumė forma morfologjike tė
virusit nė njė popullacion. Ata kanė ARN tė pasegmentuar, me ngarkesė
negative dhe njė nukleokapsidė helikale (figura 12). Ata janė me mbulesė, qė
do tė thotė se janė tė rrethuar nga njė membranė qė rrjedh nga qeliza e
bujtėsit.
Mbulesa pėrmban dy
glikoproteina tė koduara nė virus: proteina F dhe njė proteinė ngjitėse.
-
Proteina F
ka aktivitet bashkues
-
Proteina
ngjitėse lidhet tek receptorėt nė qelizėn bujtėse Kjo proteinė mund tė ketė:
Aktivitet
hemoaglutinues
dhe aktivitet tė
neuraminidazės
(HN protein) ose vetėm aktivitet hemaglutinues (proteina H) ose asnjerėn
(proteina G).
|
Figura
12. Struktura e njė Paramiksovirusi tipik |
GLIKOPROTEINAT SIPĖRFAQĖSORE TĖ FAMILJES SĖ PARAMIKSOVIRUSEVE |
GJINIA
|
GLIKOPROTEINA
|
ANĖTARĖT TIPIKĖ
|
FAMILJA PARAMYXOVIRUS |
Paramiksovirusi
|
HN, F
|
HPIV 1
HPIV 3
|
Rubulavirus |
HN, F |
HPIV 2
HPIV 4
virusi i shytave |
Morbillivirus
|
H, F
|
virusi i fruthit
|
FAMILJA PNEUMOVIRUS |
Pneumovirusi
|
G, F
|
virusi respirator sincicial
|
Metapneumovirusi |
G, F |
metapneumoviruset |
Hemaglutinimi
ėshtė njė test i thjeshtė nė laboratorėt klinikė dhe pėrdoret nė
diagnozė.
Hemaglutinimi shkakton
aglutinimin e eritrociteve
Ai mbėshtetet nė aftėsinė
e virusit pėr tu lidhur tek receptorėt e eritrociteve. Me qenė se viruset
kanė shumė proteina ngjitėse, ato mund tė lidhen tek mė shumė se njė
eritrocit dhe kėshtu ata mund tė shėrbejnė pėr tė lidhur eritrocitet nė
formėn e njė rrjeti. Virusi i inaktivuar mund tė hemaglutinojė eritrocitetet
pėr aq kohė sa proteinat e tij nuk janė tė dėmtuara.
Nė rast se dikush ka
antitrupa kundrejt hemaglutininave virale, antitrupat do tė lidhen tek
proteinat ngjitėse duke parandaluar kėshtu lidhjen e tij (virusit) tek
eritrocitet. Serumi i kėtyre personave do tė inhibojė reaksionin e
aglutinimit nga virusi kundrejt tė cilėve ata kanė antitrupa-por jo kundrejt
viruseve tė tjera hemaglutinuese. Kjo mund tė pėrdoret pėr tė pėrcaktuar se
kundrejt cilit virus hemaglutinues ėshtė ekspozuar (prekur) personi
pėrkatės.
Hemadsorbimi
Gjatė infeksionit,
proteina ngjitėse virale do tė ndėrfutet nė membranėn plazmatike tė qelizave
tė infektuara. Nė rast se proteina ngjitėse virale mund tė lidhet tek
eritrocitet, qeliza e infektuar do tė lidh eritrocitet pėr shkak se ajo ka
proteinėn ngjitėse virale nė sipėrfaqe tė saj-ky fenomen quhet hemadsorbim.
Nė laborator, kjo mund tė bėjė tė mundur qė qeliza e infektuar nga virusi tė
zbulohet nė stadin e hershėm tė infeksionit nė tė si dhe mund tė zbulojė
virusin, i cili nuk shkakton dėmtim tė dukshėm tė qelizės sė infektuar.
|
Figura 13 |
ADSORBIMI DHE PENETRIMI
Proteina H(N)/G njohin
receptorėt nė sipėrfaqe tė qelizės.
Proteina F lehtėson
bashkimin midis membranave nė pH fiziologjike dhe megjithėse Paramyxoviruset
depėrtojnė nė qelizė pėrmes endocitozės, ato shpesh futen nė qelizė nėpėrmjet
bashkimit direkt me membranėn plazmatike (figura 13).
Pėr
shkak tė funksionit tė proteinės F nė pH fiziologjik, kjo mund tė rezultojė nė
fomimin e
sinciciumeve gjatė infeksionit tė paramiksoviruseve (shih diskutimin e
pasojave tė bashkimit nė pH fiziologjik tek strategjitė e riprodhimit tė virusit
me ADN-herpesviruset).
|
Figura 14 |
TRANSKRIPTIMI; PĖRKTHIMI;
RIPRODHIMI I ARN
Ngjarjet brenda qelizės
janė shumė tė ngjashme me ato qė ndodhin tek Rabdoviruset (figura 14):
-
Shumfishimi
viral ndodh nė citoplazmė.
-
ARN polimeraza
pėrdor nukleokapsidėn si kallėp.
-
ARN polimeraza
nuk ka nevojė pėr zhveshje tė plotė tė nukleokapsidės.
-
ARNi
transkriptohen; kėto janė tė mbuluara, metiluara dhe poliadeniluara.
-
Me qenė se ky
ėshtė njė virus me zinxhir negativ ARN, ARN polymeraza dhe enzimat e modifikimit
tė ARN janė tė vendosura nė virion.
-
ARNi virale
pėrkthehen duke dhėnė proteinat virale.
-
Nuk ka dallim
midis funksioneve nė shfaqjen e gjeneve tė hershme dhe tė vonshme.
Riprodhimi i ARN virale
shkakton sintezėn e tėrė gjatėsisė sė zinxhirit pozitiv. Ky pėrdoret si kallėp
pėr zinxhirin e plotė negativ. Tė dy zinxhirėt nė tėrė gjatėsinė e tyre vishen
me proteinėn nukleokapsidė tė sapoprodhuar (figura 14).
Zinxhirėt e rinj negativė mund tė shėrbejnė si kallėp pėr riprodhimin ose
transkriptimin ose ata mund tė vendosen nė virionet e reja.
|
Figura 15
Figura 16 Orthomyxovirusi (Influenca A)
© Dr Linda Stannard, University of Cape Town, South Africa
|
SISTEMIMI
Tė dy glikoproteinat virale (konkretisht:
proteina ngjitėse dhe proteina F (fuzionuese); pėrkthehen si proteina
transmembranore dhe transportohen pėr tek plazmamembrana qelizore. Proteina M (matrix) aftėson nukleokapsidat tė ndėrveprojnė me regjionet e
membranės sė plazmės, tė cilat kanė tė ndėrfutura glikoproteinat.
Virusi mugullon nėpėrmjet
membranės.
ROLI I NEURAMINIDAZĖS
Neuraminidaza te
paramiksoviruset qė e kanė atė, mund tė lehtėsojė ēlirimin e viruseve. Nė kėto
viruse, acidi sialik duket se ėshtė pjesa mė e rėndėsishme e receptorit.
Neuroaminidaza largon acidin sialik (acidin neuraminik) nga sipėrfaqja e qelizės.
Kėshtu, me qenė se acidi sialik do tė jetė hequr masivisht nga sipėrfaqja e
qelizės dhe virionet pasardhėse nuk kanė asnjė receptor funksional, nuk do tė
ngjiten tek njeri tjetri apo tek qeliza dhe pėr pasojė ata mugullojnė jashtė nga
qeliza nė fjalė (ose nga ndonjė qelizė tjetėr e infektuar). Kėshtu ata do tė
shpėrndahen pėr tė kėrkuar qeliza tė painfektuara.
Neuroaminidaza mund tė
ndihmojė gjatė infeksionit pasi nė rastet kur virusi lidhet tek acidi sialik nė
mukus, ai nuk do tė jetė i aftė qė tė lidhet tek njė receptor nė njė qelizė dhe
ta infektojė atė. Por nė rast se acidi sialik nė mukus ėshtė i shkatėrruar nga
neuraminidaza, virusi ėshtė i lirė qė tė takojė njė receptor nė sipėrfaqen e
qelizės dhe tė ngjitet nė tė.
AKTIVIZIMI I PROTEINĖS
F
Proteina F ka nevojė qė tė ēahet pėrpara se tė funksionojė nė lehtėsimin e
bashkimit kur virusi lidhet tek njė qelizė tjetėr (figura 15). Kjo ėshtė ngjarja
e fundit nė maturim.
Disa diferenca midis Rabdoviruseve dhe Paramiksoviruseve |
|
Rhabdovirus |
Paramyxovirus |
Forma |
plumbi
formė bacilli |
rumbullakėt
pleomorfik |
Glikoproteinat |
Njė (ka funksionin e ngjitjes gjithashtu dhe bashkimit) |
Dy (njė pėr ngjitje dhe njė pėr bashkim) |
Fuzioni pH |
Acidik |
neutral
fiziologjik |
|
Figura 17 Ortomiksovirusi (Influenca A)
© Dr Linda Stannard, University of Cape Town, South Africa
Figura 18 Bunyavirusi .
Nga ICTV database
Figura 19b
Kultura indore Vero E6 e infektuar mė njė Arenavirus. Imazhet tregojnė
particela virale jashtėqelizore duke mugulluar nga sipėrfaqja e qelizės.
Zmadhimi afėrsisht
12,000 herė. Cynthia Goldsmith, MS, Infectious Disease Pathology
Activity, DVRD, NCID, CDC |
VIRUSET E SEGMENTUARA ME ZINXHIR NEGATIV
Shembuj:
ORTOMIKSOVIRUSET (ORTHOMYXOVIRIDAE)
Ka tri grupe tė
virusit tė influencės: A, B dhe C. Virusi i influencės A ėshtė mė i
studiuari dhe influenca A e B janė mė tė rėndėsishmet lidhur me sėmundjet
tek njerzit.
Viruset e influencės
janė virione pleomorfe (d.m.th. se ato ndryshojnė nė formė). Ato janė njė
zinxhiror ARN, me ngarkesė negative si dhe kanė njė gjenom ARN tė SEGMENTUAR.
Virioni i influencės A ka 8 segmente. Nukleokapsida ėshtė helikale (figura
19). Virionet pėrmbajnė ARN polimerazė tė paketuar nė brendėsi tė virionit.
Janė viruse me
mbulesė dhe kanė glikoproteina membranore (figura 19):
-
HA -
hemaglutinina Kjo ėshtė proteinė e ngjitjes dhe bashkimit
-
NA -
neuraminidazė Kjo ėshtė e rėndėsishme nė ēlirimin e virusit. Ajo heq
acidin sialik nga proteinat e virusit dhe qeliza e bujtėsit.
|
Figura 19 Struktura e njė Ortomiksovirusi tipik |
ADSORBIMI DHE PENETRIMI Virusi adsorbohet tek receptorėt nė sipėrfaqe tė qelizės dhe futet nė qelizė
nėpėrmjet endocitozės. Nė pH acidik tė endozomės, HA pėson ndryshime
konformacionale dhe ndodh fuzioni. Nukleokapsidat ēlirohen tek citoplazma.
|
Figura 20 |
TRANSKRIPTIMI, PĖRKTHIMI
DHE RIPRODHIMI
Nukleokapsidat transportohen pėr nė bėrthamė.
Sinteza e ARNi dhe riprodhimi
i ARN virale ndodh nė bėrthamė. Kjo ėshtė shumė e pazakontė pėr virusin me
ARN. Virusi i influencės ka njė mekanizėm jo tė zakontė pėr pėrfitimin e
metilimit, mbulimit nė fundin 5' tek ARNi e tij.
Endonukleaza virale ( e
cila ėshtė paketuar nė virusin e influencės) pret prej fundit 5' tė ARNi tė
bujtėsit mbuluar dhe metiluar rreth 13-15 baza dhe e pėrdor kėtė si njė primer
pėr sintezėn e ARNi viral (figura 20) kėshtu qė gjithė ARNi e gripit kanė njė
interval nė fundin 5' i cili rrjedh nga ARNi e bujtėsit.
Polimeraza ARN virale
(transkriptaza) zgjeron primerin dhe kopjon kallėpin nė ARNi komplementar me
sens pozitiv dhe shton njė bisht poli (A). Transkriptimi rezulton nė 8
transkripte primare, njė transkript pėr secilin segment. Disa segmente
shkaktojnė transkripte primare, tė cilat mund tė gėrshetohen alternativisht (me
qenė se sinteza e virusit ARN tė influencės ndodh nė bėrthamė, ajo ka qasje pėr
makinerinė e gėrshetimit), duke i dhėnė secilės dy alternativa transkiptimesh.
P.sh. segmenti M shkakton dy alternativa tė ARNi. Kėto kodojnė pėr proteinat M1
dhe M2. Kėshtu njė segment i vetėm mund tė kodojė pėr mė shumė se njė proteinė
pasi virusi ka qasje pėr makinerinė e gėrshetimit. ARNi pėrkthehen mandej nė
citoplazmė. Proteinat e membranės lėvizin pėr tek plazmamembrana, ndėrsa
proteinat qė nevojiten pėr riprodhimin e ARN transportohen pėr nė bėrthamė.
|
|
RIPRODHIMI I ARN
Riprodhimi i ARN
ndodh nė bėrthamė duke pėrdorur njė enzimė tė koduar nė virus (kjo mund tė jetė
e njėjtė si ARN polimeraza qė merr pjesė nė transkriptimin e ARNi ose
versionit tė modifikuar). Tėrė gjatėsia, saktėsisht ėshtė prodhuar kopja
komplementare e virionit tė ARN-ky ARN me sens pozitiv ėshtė e mbuluar me
proteinėn e nukleokapsidės sė sapoprodhuar. Gjithė zinxhiri pozitiv mandej
pėrdoret si kallėp pėr sintezėn e gjithė zinxhirit me ngarkesė negative; pėrsėri
zinxhiri negativ mund tė mbulohet me proteinėn e nukleokapsidės sapo ai ėshtė
prodhuar. Zinxhiri i ri negativ mund tė pėrdoret si kallėp pėr riprodhimin,
sintezėn e ARNi ose paketimin.
SISTEMIMI
Ky ndodh nė plazmamembranė.
Nukleokapsidat transportohen jashtė bėrthamės, ndėrsa proteinat e mbulesės
transportohen nėpėrmjet aparatit tė Golxhit pėr tek plazmamembrana. Proteina M1
ndėrvepron me nukleokapsidėn dhe me njė regjion tė modifikuar tė membranės
plazmatike, i cili pėrmban glikoproteinat HA dhe NA. Virusi mandej mugullon
nėpėrmjet membranės sė qelizės sė bujtėsit.
SHĖNIM
-
HA nevojitet tė
ēahet pėrpara se tė promotojė bashkimin. Ēarja ndodh sapo virusi lė qelizėn ose
nė lėngun ekstraqelizor. Kėrkesa pėr ēarjen prek indet, tė cilėt prodhojnė
virusin infektiv. Proteina e ēarė ka nevojė mandej qė tė pėsojė ndryshime
konformale, zakonisht tė shkaktuara nga ekspozimi tek ambienti acid i endozomės
kur ai infekton qelizėn tjetėr, pėrpara sesa tė shkaktojė bashkimin.
-
NA ndoshta
ndihmon qelizėn duke hequr acidin sialik nga receptorėt. NA mundet gjithashtu tė
ndihmojė virusin tė penetrojė mukusin pėr tė arritur tek qelizat epiteliale tė
traktit respirator nėpėrmjet aftėsimit tė tij pėr ti zbėrthyer nga acidi sialik
qė pėrmbajnė receptorėt nė mukus duke i shkatėrruar ata. Neuroaminidaza nuk
parandalon virusin pėr tė infektuar qelizėn pėr shkak se endocitoza ėshtė mė e
shpeshtė sesa heqja e receptorėve.
Ka ngjashmėri dhe diferenca midis familjes Paramyxovirus dhe familjes
Orthomyxovirus, antarėt e tė dy familjeve janė me mbulesė, tė dy pėrmbajnė njė
zinxhir ARN, me ngarkesė negative dhe kanė nukleokapsidė helikale. Megjithkėtė
tė dy familjet janė shumė tė ndryshme. NUK ka lidhje imunologjike midis dy
familjeve.
|
|
CILĖSITĖ
|
PARAMYXOVIRIDAE
|
ORTHOMYXOVIRIDAE
|
Gjenomi
|
I pasegmentuar
|
I Segmentuar
|
Sinteza e ARN
|
Citoplazmike
|
Bėrthamore
|
Nevoja pėr primer ARNi
|
Jo
|
Po
|
Hemaglutininė,neuraminidazė
|
Nė rast se janė bashkė, janė pjesė e sė njėjtės proteinė (HN)
|
Influenca A dhe B i kanė tė dyja por nė 2 proteina tė ndryshme (HA dhe
NA)
|
Formimi i sinciciumeve
|
Po (F funksionon nė pH fiziologjike normal)
|
Jo (HA funksionon nė pH acidike)
|
|
Figura 21
Virioni i Reoviruseve tė sisorėve
Copyright 1999
Dr J-Y Sgro - University of Wisconsin Biotechnology Center, Molecular
Graphics Resources |
VIRUSET
ME DY ZINXHIRĖ ARN
FAMILJA E REOVIRUSEVE (REOVIRIDAE)
Familja Reovirus
pėrfshin:
-
antarė tė
gjinisė sė Reoviruseve
-
antarė tė
gjinisė sė Rotaviruseve
-
antarė tė
gjinisė sė Orbiviruseve
-
virusi i
ethes sė rriqnės sė Colorados
|
Figura 22 Struktura e reovirusit tipik
Adapted from Joklik et al. Zinsser Microbiology 20th Ed. |
Reoviruset kanė simetri
ikozahedrale dhe kapsidė me disa shtresa (kapsidė tė brendshme dhe tė jashtme) (figura
22). ARN ėshtė dy zinxhirore me 10-12 segmente (nė vartėsi tė gjinisė sė
familjes sė Reoviruseve viruset sė cilės i pėrkasin) (figura 22).
Ka disa diferenca dalluese nė ciklin jetėsor tė anėtarėve tė familjes sė
Reoviruseve dhe tė Rotaviruseve. Bazuar nė rėndėsinė klinike tė tyre ne do tė
fokusohemi tek Rotaviruset. |
Figura 23 Rotavirusi (thėrmiza me kapsidė dyfishe -majtas), dhe vetėm me njė
kapsidė tė brendshme (djathtas)
Copyright
Dr Linda Stannard, University of Cape Town, South Africa |
ROTAVIRUSET (rota
= rrotė (nga pamja e virionit nė mikroskopinė elektronike) (figura 23)
ADSORBIMI, PENETRIMI DHE
ZHVESHJA Ende nuk ėshtė e qartė se ēfarė ndodh saktėsisht
in vivo. Duket se ėshtė
e nevojshme njė proteazė pėr tė hequr disa prej shtresave tė jashtme tė kapsidės
dhe pėr tė gjeneruar njė "thėrmizė intermediare subvirale " (PISV) pėrpara se
virusi tė futet nė citoplazmė.
In vivo,
PISV ndoshta gjenerohen nga proteaza digjestive nė traktin gastrointestinal
(GI). Proteina ngjitėse virale mandej ekspozohet tek PISV, ndoshta tek kėndet
dhe lidhet tek receptorėt e qelizės bujtėse. Thėrmiza intermediare subvirale e
aktivizuar futet nė citoplazmė direkt ose nėpėrmjet rrugės sė endocitozės. Nė
citoplazmė, virioni i ARN kopjohet nga polimeraza virale ARN ndėrsa qėndron nė
nukleokapsidė ku ende disa proteina janė tė lidhura me tė sesa janė tė lidhura
me PISV ose me virionin.
TRANSKRIPTIMI DHE TRANSLATIMI ARN dyzinxhirore nuk funksionon si njė ARNi dhe kėshtu fillon faza pėr tė
prodhuar ARNi (transkriptimi). ARNi bėhen nga polimeraza e ARN e koduar dhe e paketuar nė virion. ARN mbulohet
dhe metilohet nga enzimat e vendosura nė virion.
Ajo
mandej nxirret nga kėndet e kapsidės.
|
Figura 24 |
ARNi pėrkthehen dhe
proteinat pėrfundimtare virale, sistemohen dhe formojnė njė kapsidė imature.
ARNi paketohen brenda kapsidės imature dhe mandej kopjohen nė brendėsi tė
kapsidės duke formuar ARN dy zinxhirore (Nuk ėshtė e njohur se si viruset
sigurojnė qė secila pjesė merr njė kopje tė 11 ARNi tė ndryshme) (figura
24). Praktikisht janė prodhuar shumė ARNi nga kapsidat e reja tė formuara.
SISTEMIMI
Janė prodhuar
shumė proteina dhe eventualisht kapsidat imature mugullojnė nė lumenin e
retikulumit endoplazmatik. Gjatė kėtij veprimi ato pėrfitojnė njė mbulesė
transiente, tė cilėn e humbasin sapo ato maturohen. Kjo ėshtė njė cilėsi
tepėr e veēantė e Rotaviruseve.
ĒLIRIMI Kjo mund tė ndodhė si pasojė e lizės sė qelizės.
SHĖNIM: GJITHĖ
CIKLI I RIPRODHIMIT NDODH NĖ CITOPLAZMĖ
|
|
Kthehu
nė seksionin e virologji tė Microbiology and Immunology On-line
faqja sė fundi e ndėrruar nė
Monday, February 16, 2015
faqja mbahet nga
Richard Hunt
|