x | x | |||||||
|
||||||||
BAKTERIOLOGJIA | IMUNOLOGJIA | MIKOLOGJIA | PARAZITOLOGJIA | VIROLOGJIA | ||||
|
|
|||||||
|
||||||||
ANGLISHT | ||||||||
En Espańol | ||||||||
Let us know what you think FEEDBACK |
||||||||
KERKO | ||||||||
Universiteti i Prishtinės | ||||||||
|
||||||||
OBJEKTIVAT E TĖ MĖSUARIT Hyrje tek sėmundjet akute/kronike tė sistemit nervor qėndror. Cilėsitė e agjentėve jo tė zakonshėm tė lidhur me sėmundjet subakute tė sistemit nervor qėndror |
TĖ PĖRGJITHSHME Termi "Infeksionet virale tė ngadalta" i referohet kohės sė SĖMUNDJES, jo nivelit tė rritjes sė virusit. Sėmundja ka njė periudhė tė gjatė inkubacioni (e cila mund tė jetė muaj ose vite) dhe njė kurs klinik progresiv tė gjatė. Sėmundjet nga virusė tė ngadaltė mund tė shkaktohen nga virusė konvencionalė-tė zakonshėm ose nga virusė jo konvencionalė (tė njohur dhe si agjentė jo konvencionalė ose agjentė/virusė jo tipikė). . Shėnjat tė lidhura me sėmundjen e ngadaltė, tė shkaktuara nga prion/virus, e sistemit nervor qėndror, kanė prirje tė kenė njė manifestim tė shumtė neurologjik. Pacientė tė ndryshėm mund tė shfaqen me shėnja tė ndryshme.
|
|||||||
Figura 2
|
VIRUSĖT KONVENCIONALĖ -
ZAKONSHĖM Leukoencefalopatia progressive shumė vatrore (LPSHV) Kjo ėshtė njė sėmundje e rrallė, progresive, fatale, demielinizuese e SNQ qė shkatėrron oligodentrocitet (figura 1 dhe 2). Alo rezulton nė humbjen e memorjes, humbjen e ko-ordinimit, probleme tė tė menduarit, probleme tė tė pamit etj. Sėmundja shkaktohet nga antarė tė tillė te familjes sė polyomavirus, zakonisht nga virusi JC. Serologjia tregon qė ekspozimi kundrejt virusit JC ėshtė i zakonshėm, por LPSHV ėshtė e rrallė. Pacientė tė cilėt zhvillojnė LPSHV kanė shpesh abnormalitete tė sistemit imun. LPSHV zhvillohet deri nė 5% tek pacientėt me SIDA. Nė SIDA, trajtimi me HAART mund tė stabilizojė sė paku disa prej kėtyre pacientėve dhe pamja e tyre neurologjike mund edhe tė pėrmirėsohet. Megjithatė jo tė gjithė pacientėt me VIH pozitiv tregojnė pėrgjigjen e mėsipėrme, nė pėrgjigje tė HAART, nė raport me LPSHV. LPSHV mund tė jetė dhe si reaktivizim i formės latent tė virusit JC, ndoshta nė veshka. Virusė tė shumtė ka gjithashtu dhe nė tru. Njė tjetėr polyoma virus ėshtė virusi BK, i cili mund tė vendosė njė infeksion latent nė veshka dhe nėn kushtet e supresionit imun ai mund tė riaktivizohet dhe mund tė shkaktojė infeksione tė rėnda tė traktit urinar. Nuk ka lidhje me LPSHV. Ka disa mendime tash sė fundmi (2006) se virusi BK mund tė lozė rol nė kancerin e prostatės. Panencefaliti subakut sklerotizues (PESS) Kjo sėmundje ėshtė njė komplikacion i rrallė i infeksionit tė virusit tė fruthit dhe zhvillohet afėrisht nga 1 deri nė 10 vjet pas infeksionit fillestar. Ai ėshtė progresiv dhe fatal dhe karakterizohet nga njė keqėsim mendor dhe motorik. Faktorėt e riskut pėrfshijnė marrjen e fruthit pėr herė tė parė nė mosha tė hershme. PESS ėshtė e lidhur me format defektive tė virusit nė tru dhe kėshtu ėshtė e vėshtirė tė izolohet virusi infektues nga pacientėt. Incidenca ka filluar tė bjerė pėr shkak tė futjes nė praktikė tė vaksinimit anti-fruth. Panencefaliti progresiv i rubelės (PPR) PPR ėshtė njė pasojė shumė e rrallė e infeksionit nga virusi i rubellės dhe qė gjithashtu rezulton nė dėmtime mendore dhe motorike. Infeksioni fillestar zakonisht ėshtė kongjenital ose menjėherė pas lindjes dhe shpėrthimi i PPR ndodh nga mosha 8 deri nė 19 vjeē. Kursi i sėmundjes mund tė zgjerohet pas shumė vitesh.
Infeksione tė tjera tė ngadalta Virusi i imunodeficiencės humane dhe SIDA. Shif pjesėn HIV/AIDS Tėrbimi. Shif pjesėn e tėrbimit
|
|||||||
AGJENTĖT
JO KONVENCIONALĖ - JO TĖ ZAKONSHĖM: PRIONET |
||||||||
Figura 3 Krahasimi i cilėsive tė virusėve tė zakonshėm dhe prioneve |
Disa sėmundje tė ngadalta
tė sistemit nervor qėndror shkaktohen nga njė grup agjentėsh jo tė zakonshėm,
ku natyra e tyre akoma ėshtė e diskutueshme. Nė disa rrugė ata janė tė
ngjashėm me virusėt e zakonshėm . Ata janė tė vegjėl, agjentė filtrues dhe
qė tė rriten kėrkojnė bujtės qelizorė. Ata nuk kanė kapacitet pėr gjenerim
energjie ose sintezėn e proteinave.
Nė mėnyra tė tjera ata janė mjaft tė ndryshėm nga virusėt; pėr shembull ne nuk kemi ndonjė tė dhėnė pėr particelė virale nė indet e infektuara ose preparatet e purifikuara tė materiali infektiv. Asnjė nuk ka qėnė i aftė tė provojė qė kėta agjentė pėrmbajnė acid nukleik. Nė rast se ata kanė acid nukleik, ka tė ngjarė qė ai tė jetė shumė i vogėl dhe ka shumė pak kapacitet kodues. Kėta agjentė kanė njė rezistencė jo tė zakonshme kundrejt trajtimeve tė zakonshme me tė cilat inaktivohen virusėt (figura 3 dhe 4).
|
|||||||
Figura
4
Figura
5
Figura 6 |
Kėta virusė jo tė zakonshėm
shpesh quhen 'prione' meqėnėse proteina ėshtė prezente nė preparatet e
purifikuara tė materialeve infektivė dhe trajtimi qė shkatėrron proteinat
shkatėron dhe infektivitetin. Pėrkundrazi, trajtimi qė shkatėrron acidin nukleik
,nuk shkatėrron infektivitetin. Kjo proteinė
njifet si PrP (prion proteinė). Pyetja nėse acidi nukleik ėshtė
pjesė e kėtyre agjentėve ende ėshtė e paqartė; shumė njerėz mendojnė qė
materiali infektiv ėshtė vetėm protein.
Kėta agjentė: · shkaktojnė sėmundje qė janė tė kufizuara nė SNQ · kanė njė periudhė tė gjatė inkubacioni · shaqin sėmundje me zhvillim tė ngadaltė, progresiv dhe fatal · shfaqin njė encefalopati spongioforme · karakterizohen nga vakuolat nė neurone · mund tė shkaktojnė formimin e agregateve fibrilare, tė cilat pėrmbajnė PrP dhe kanė karakteristikat e ngjashme me amyloidin. Sėmundjet e shkaktuara nga kėta agjentė (encefalopatia spongioforme e transmetueshme (figura 5)) janė tė rralla nė njerėz, por ka mendime qė ato mund tė bėhen mė tė zakonshme se mė parė dhe ato mund tė kenė ndėrlikime nė studimin e sėmundjeve tė tjera degjenerative tė SNQ. Ato mund tė jenė tė trashėgueshme ose ndodhin sporadikisht. Skrapia Skrapia ėshtė sėmundje e dhėnve. Ajo rezulton nė ndryshimin e sjelljeve, dridhje progresive, ataksi (mungesė tė koordinimit tė muskujve), shkatėrrim i organizmit dhe vdekje. Ajo ėshtė sėmundje e transmetueshme. Kuru Kuru ėshtė sėmundje e njeriut. Ajo shkakton dridhje dhe ataksi dhe shpesh,nė stadet e fundit, ēmenduri. Ajo transmetohet nga ritet pėr vdekjen e cila pėrfshin autopsinė dhe kanibalizmin nė popullatėn Fore tė Papua/Guinesė sė Re. Asnjė i lindur, qė nuk ka pėrdorur kėtė praktikė, nuk ka marrė Kuru. Nuk ka tė dhėna pėr transmetimin nė fetus, transmetimin nėpėrmjet qumėshtit ose kontaktit intim social.
|
|||||||
|
||||||||
Figura 7 Ngjyrimi imun i Prion proteinės, tregon pllakat amyloide. © The UK Creutzfeldt-Jakob Disease Surveillance Unit |
Sėmundja e Creutzfeldt-Jakob (CJD) CJD ėshtė njė sėmundje e njeriut qė rezulton nė ēmenduri dhe gjithashtu shpesh me dridhje dhe pamjaftueshmėri tė koordinimit motorik. Ka 1 deri nė 3 raste pėr 1 milionė njerėz nė vit me kėtė sėmundje,por rastet mund tė kalojnė pa u diagnostikuar. Sėmundja mund tė transmetohet tek kafshėt nė laborator. Megjithėse sėmundja ėshtė parė tė zhvillohet nė moshėn 16 deri nė mbi 80 vjet, ajo zakonisht vihet re nga mosha 50 deri nė 70 vjet. 10% e rasteve janė familjarė gjė e cila tregon qė trashėgimia gjenetike e bėn mė tė mundshme individin pėr tė zhvilluar CJD. Mėnyra e zakonshme e transmetimit ėshtė e panjohur, por shumė raste janė sporadike dhe nuk ka tė dhėna pėr transmetimin direkt nga personi tek personi. CJD mund tė transmetohet nėpėrmjet manipulimeve mjekėsore; transplantit tė kornesė, transplantit tė dura materit, gjatė tė cilave, nė neurokirurgji, janė pėrdorur mjetet kriurgjikale jo tė sterilizuar mjaftueshėm (procedurat sterilizuese tani kanė ndryshuar pėr tė parandaluar kėtė sėmundje), dhėnia e hormoneve tė rritjes tek njeriu (tashmė pėr tė prodhuar hormone tė rritjes pėr pėrdorim human pėrdoren vektorėt e ADN).
|
|||||||
|
||||||||
|
Sėmundja e shkaktuar nga variant
i ri i CJD (BSE e njeriut); nvCJD, vCJD Njė formė e CJD ka qėnė raportuar, kryesisht nė Angli, nė pacientėt tė cilėt ishin zakonisht tė rinj (mė shpesh nėn 40 vjeē; mosha mesatare e vdekjes:28 vjeē) se sa ėshtė nė rastin pėr shumicėn e pacientėve me CJD (mosha mesatare e vdekjes: 68 vjeē) (figura 8A). Kjo sėmundje ėshtė gjithashtu e ndryshme nga CJD e zakonshme nė atė qė pacientėt tentojnė tė shfaqin probleme psikiatrike dhe nė atė qė kursi i sėmundjes ka tendencė qė tė jetė mė i zgjatur. Tė prekurit mundet qė eventualisht tė shfaqin ndonjė ose tė gjitha shėnjat e pėrshkruara mė lartė pėr sėmundjet e tjera prionike tė njeriut. Sėmundja ėshtė parė pėr herė tė parė nė vitin 1996 dhe ka tė dhėna tė forta qė tregojnė qė ajo ėshtė e lidhur me pėrdorimin e mishit tė kontaminuar me BSE. Tashmė janė vendosur masa tė fuqishme tė kontrollit tė BSE. Autopsia tregon njė pamje neuropatollogjike tė dallueshme dhe shumė depozitime tė pllakave amiloide tė PrP (prion proteinės) (figura 7 dhe 9) qė ėshtė tipike nė rastin e CJD.
Qė nga Gushti 2006, 162 njerėz janė raportuar tė infektuar me vCJD nė Angli (figura 8b), 20 nė Francė, 4 nė Irlandė, 2 nė Amerikė dhe nga 1 Kanada, Japoni, Portugali, Spanjė dhe Hollandė (njerzit nga Kanadaja, Japonia dhe Amerika ndoshta janė ekspozuar ndėrsa jetonin nė Angli). Ne nuk e dimė nė se ne jemi duke
parė fillimin e njė shpėrthimi madhor ose kur kėto do tė jenė rastet kryesore tė
kėsaj sėmundjeje qė do shifen. Ka njė lidhje pėr shkak se duket se ka mė shumė
agjent infektiv nė indet periferike sidomos nė indet limforetikular tė
pacientėve me vCJD se sa tek ata me CJD normale. Kjo ka ngritur ēėshtjen rreth
sterilizimit tė instrumenteve kirurgjikalė etj dhe mundėsinė e pėrhapjes
jatrogjenike. Kjo ėshtė njė nga arsyet qė Amerika ėshtė e vendosur dhe
konservative rreth mbrojtjes sė furnizimit me gjak (nėpėrmjet kontrollit tė tij).
Ka mundėsi qė agjentėt e vCJD mund tė jenė transmetuar nga transfuzioni i gjakut
nė dy raste nė Angli. Nė tė dy rastet, gjaku nuk ėshtė pastruar nga leukocitet;
mendohet se eliminimi i leukociteve mund tė ulė shanset e transmetimit nga
transfuzioni i gjakut. |
|||||||
Figura 8A Shpėrndarja e moshės tė CJD nė Angli: CJD dhe vCJD 1994-2001 USDA |
||||||||
Figura 8B Numuri i vdekjeve nga CJD nė Angli 1990-2003
Figura 9A
Figura 9B
Figura 9C |
Syndromi Gerstmann-Sträussler-Scheinker Syndromi Gerstmann-Sträussler-Scheinker (GSS) ėshtė njė sėmundje e njeriut dhe ka shėnjat qė janė tė ngjashme me Kuru. Ėshtė njė sėmundje familjare dhe shpesh vlerėsohet si nėnklasė gjenetike e transmetueshme e rasteve tė CJD. Sėmundja transmetohet tek kafshėt e laboratorit. Insominia Fatale Familiare Kjo ėshtė njė sėmundje e njeriut dhe rezulton nė njė insomini progressive tė patrajtueshme , humbje e ritmit circadian,ērregullime endokrinore, ērregullime motorike,ēmenduri. Ajo ėshtė sėmundje familjare (e trashėgueshme) dhe transmetohet tek kafshėt nė laborator. Nė kėtė formė tė sėmundjes, duket se funksioni i hypotalamusit mund tė jetė targeti fillestar.
PRION PROTEIN Preparatet e materialit infektiv me purifikim tė lartė pėrmbajnė sasi tė mėdha tė PrP (figura 9 dhe 10). Kjo kodohet nga genet e qelizave tė bujtėsit dhe ėshtė njė protein glykofosfolipidylinositol (GPI) e ankoruar. Funksioni i saj normal ėshtė i panjohur. Forma infektive ka tė njėjtin sekuencė aminoacidesh dhe tė njėjtin modifikim tė postranslatimit si forma normale, porse ka njė formė tė ndryshme konformacionale nė indet e sėmura. Forma normale pėrmban njė lot tė heliksit alfa, ndėrsa kur kjo formė ėshtė e lidhur me sėmundjen pėrmban njė spėrfaqe me pllaka beta. Forma e lidhur me sėmundjen ėshtė e njohur si PrPRES , pasi ajo ėshtė shumė mė rezistente kundrejt proteazės ose si PrPSC meqėnėse ishte gjetur pėr herė tė parė tek infeksionet e skrapies. Pėrse ėshtė njė proteinė infektive?Njė hipotezė ėshtė qė forma rezistente mund tė kthejė formėn normale nė atė rezistente, e cila pastaj ėshtė e aftė to kthejė mė shumė forma normale nė forma rezistente; kėshtu raporti i kthimit gradualisht do tė amplifikohet dhe koncentrimi i formės rezistente do tė rritet. Sė paku disa prej kėtij kthimi duket se ndodhin jashtė qelizės. Rastet e fituaraRastet e fituara mesa duket janė tė infektuara nga forma rezistente, e cila mandej mund tė kthejė formėn normale tė personit nė PrPSC dhe procesi gradualisht do tė fuqizohet si mė lartė. Rastet sporadikeRastet sporadike mund tė jenė siē duket nga njė kthim spontan tė formės normale nė formėn rezistente dhe ky process mandej shtohet pasi forma rezistente kthen mė shumė forma normale nė atė rezistente. Rastet sporadike mundet tė ndodhin si pasojė e mutacioneve somatikė, tė cilat e bėjnė PrP mė tė mundėshme pėr tė pėsuar kthime spontane tek forma rezistente ose mund tė fitohet nga ndonjė mekanizėm i panjohur. Rastet familjare (tė trashėgueshme)Nė rastet familjare, janė parė mutacione nė genin e PrP. Nė formėn e trashėgueshme tė kėsaj sėmundjeje, forma e mutuar e proteinės mund tė ketė njė mundesi mė tė madhe pėr ndryshime spontane pėr tek forma rezistente dhe mandej duket se ndodh i njėjti process i rekrutimit. Pėr sė paku disa nga kėto mutacione, duket sė kushdo qė merr gene mutant eventualisht zhvillon CJD/GSS, nė rast se ata do tė jetojnė gjatė. Natyra e mutacioneve nė formėn e trashėgueshme mund tė prekė kursin klinik tė sėmundjes.
PĖRGJIGJIA IMUNE Kėta agjentė/virusė jo tė zakonshėm nuk shkaktojnė njė pėrgjigje inflamatore. Ata nuk induktojnė interferonin. Nuk ka pėrgjigje me antitrupa kundrejt kėtyre agjentėve. Kėshtu qė ėshtė e pamundur tė kontrollojmė njerzit pėr ekspozim kundrejt kėtyre agjentėve nėpėrmjet evidentimit tė antitrupave. TRAJTIMIDeri tani, sėmundjet e prionit kanė njė fund fatal. CJD klasike zakonisht rezulton nė vdekje brėnda disa muajsh pasi shėnjat bėhen tė dukėshme. Koha mesatare, nga momenti qė shėnjat bėhen tė dukėshme deri nė vdekje nė vCJD, ėshtė e gjatė rreth 16 muaj. Meqėnėse pacientėt me CJD kanė njė prognozė tė varfėr, janė testuar njė numur medikamentesh por efikasiteti i tyre, deri tani ata duket se ofrojne pak nė rast se kanė ndonjė efekt pozitiv,dhe nė rast se ato janė reale ato janė shumė tė kalueshme; nga ana tjetėr efektet anėsore tė kėtyre medikamenteve janė shumė serioze. Njė tjetėr mėnyrė ėshtė provuar duke prodhuar antitrupa tė cilėt frenojnė formimin e prionit nė minj. Pjesa ngacmuese kėtu ėshtė pėr shkak qė ata nga njė anė e bllokojnė formimin e mėtejshėm tė PrPSC, ndėrkohė qė qeliza disponon PrPsc tė formuar. Kjo gjė deri tani nuk ėshtė eksperimentuar tek njerzit. Njė aspekt pėr tu rikujtuar ėshtė qė nė rast se ka medikamente qė ngadalėsojnė progresin e sėmundjes, edhe nė rast se ata nuk kurojnė ndonjė person me shėnja, ata mund tė pėrdoren nė formėn familjare ku ato mund tė jepen pėrpara se sa tė zhvillohen shėnjat. Kjo ėshtė njė e erė shumė e re nė sėmundjen e prionit.
DIAGNOZA Gjatė jetės, njė diagnozė e mundshme bazohet vetėm nė pamjen klinike. EEG mund tė na japė tė dhėna mbėshtetėse nė disa raste. Spektri i gjėrė i shėnjave dhe kursi i sėmundjes e bėjnė diagnozėn tė vėshtirė dhe sėmundjet prionike shpesh ngatėrrohen nė diagnozė. Diagnoza finale zakonisht bėhet nė egzaminimet e trurit pas vdekjes. Mund tė pėrdoret dhe biopsia e trurit. Serollogjia nuk aplikohet pėr shkak se pacienti nuk tregon pėrgjigje imunologjike. Nė rastin e vCJD, MRI mund tė jetė ndihmėse e mjaftueshme nė diagnozė. Diagnoza positive ndonjėherė mund tė bėhet duke evidentuar prezencėn e PrPSC nė indet limfoidė periferikė; pėr shembull mund tė pėrdoret biopsia e tonsileve. Ėshtė e mundur qė tė prodhojmė antitrupa kundrejt PrPSC duke pėrdorur minjtė tek tė cilėt janė hequr genet dhe nuk janė telorizues kundrejt proteinės. Kėta antitrupa mandej mund tė pėrdoren nė metodėn e Western blotit, nė rast se nga pacienti ėshtė marrė material prionik i mjaftueshėm.
|
|||||||
Prion protein PrP (enkoduar nga geni qelizor dhe bėrė nė qelizėn normale) mund tė egzistojė nė dy forma. Nė indet e sėmura forma rezistente kundrejt proteazės (PrPsc) me shumė pllaka beta tė grumbulluara si pllaka amyloide Figura 10 |
Modeli i thjeshtė pėr sėmundjen prionike PrPsc, forma rezistente kundrejt proteazės e molekulės vepron si njė templetė. Ajo lidhet me formėn helikale duke lejuar qė mė vonė tė kthehet nė formėn rezistente me formimin e pllakave beta (mendohet si pasojė e uljes sė barierave energjitike qė normalisht e ndalon kėtė tė ndodhė). Tashmė ka dy molekula tė formės rezistente qė mund tė veprojnė si templetė dhe kėshtu procesi pėrshpejtohet. Si mund tė shpjegojė ky model formėn sporadike ose tė trashėgueshme tė sėmundjes? Forma e kthimit tė alfa helikales tek forma beta me pllaka mund tė ndodhė spontanisht, mendohet shumė rrallė (sporadike). Kthimi mund tė katalizohet nga PrPsc qė vjen nga disa burime egzogjene (e fituar). Mutacionet e linjės sė germit mund tė shkaktojnė kthime spontane qė mė shumė janė tė formės sė (trashėgueshme). Mutacionet somatike mund tė krijojnė kthime spontane qė mė tė mundėshme janė (sporadike). Nė kėtė rast , forma mutante do tė nisė procesin e kthimit qė do tė rezultojė nė molekulat e PrPsc e cila mandej kthen format normale tek qelizat qė e rrethojnė. Pėrse ka diferenca nė sėmundjet prionike? Ato mund tė jenė diferenca tė pakapshme nė formėn e rezistencės kundrejt proteazės (PrPsc) tė prion proteinės nė bazė tė burimit tė PrPsc ose tė mutacionit pjesėmarės. Si tregohet dhe nė figurė, tė dy format e lidhura por forma me diferenca tė pakapshme tė PrPsc kthejnė formėn normale tek konformacioni qė ato kanė. Kėshtu produkti final i PrPsc qė grumbullohet varet nė formėn nga ėshtė nisur procesi.
Ky
shpjegim mund tė aplikohet tek forma e trashėgueshme. Mutacionet e ndryshme mund
tė predispozojnė PrPsc tė adaptojė nė mėnyrė spontane forma tė lehta
tė rezistencės kundrejt proteazės.
|
|||||||
ENEFALOPATITĖ E TRANSMETUESHME DHE SĖMUNDJET E TJERA Pllakat amyloide janė parė dhe nė sėmundje tė tjera tė SNQ-por komponnentėt kryesorė tė pllakave amyloide qė shifen si pėr shembull nė sėmundjen e Alzheimerit NUK janė bėrė prej tė njėjtit material si ato qė shifen tek Kuru, CJD, GSS. Amyloidi i referohet cilėsive ngjyruese dhe shumė agregate proteine tė glykoziluara qė kanė cilėsi tė ngjashme ngjyruese. Ėshtė e mundur qė rruga nė tė cilėn sėmundja prionike interferon me funksionin e qelizave nė SNQ mund tė jetė pika e proceseve tė rėndėsishme nė SNQ, shkatėrrimi i tė cilave tė shpie nė njė degjenerim progresiv tė indit nervor. Kuptimi i natyrės sė patogjenezės sė prioneve mund tė ndihmojė nė kuptimin e sėmundjeve tė tjera tė SNQ.
|
||||||||
|
|