|
Pandemia botėrore e SIDAS (Acquired Immunodeficiency Disease
Syndrome) ka qėnė me ne pėr mė shumė se 20 vjet dhe nuk ka treguar shėnja tė
pakėsimit. Ēdo vit nė botė vdesin nga SIDA rreth 3 milionė njerėz kėshtu deri
tani kanė vdekur mė shumė se 25 milionė njerėz. Sot janė tė infektuar me SIDA sė
paku 33 milionė njerėz dhe ēdo ditė kemi sė paku 14.000 infeksione tė reja.
Qė nė fund tė vitti 1970, HIV-i dhe SIDA kanė qėnė pėrhapur nė Shtetet e
Bashkuara (figura 1) dhe nė gjithė botėn. Nė Afrikėn sub-Sahariane jetojnė mė
shumė se 22 milionė njerėz tė infektuar me HIV.
Pamvarėsisht suksesit tė madh nė trajtimin e njerėzve tė infektuar nė vėndet
perėndimore, sėmundja ėshtė bėrė shkaku kryesor i vdekjeve nė shumė vėnde tė
botės sė tretė nė tė cilėn kemioterapia ėshtė pėrdorur vetėm nė nj numur tė
vogėl tė popullatave tė infektuara. Pėrpjekjet pėr tė prodhuar njė vaksinė kanė
qėnė tė pasuksesshme.
SIDA shkaktohet nga virusi i imunodeficiencės humane (VIH) i cili ėshtė gjetur
nė tė gjitha rastet e sėmundjes.Targetet e para tė kėtij virusi janė limfocitet
ndihmėse T4 (CD4+) porse ai mund tė infektojė gjithashtu dhe disa tipe tė tjera
qelizash pėrfshi dhe makrofagėt. Humbja e limfociteve T ndihmėse tek njerzit e
prekur, tė shpie nė bllokim tė sistemit imun CD4+ T4 (imunosupresio) dhe pasoja
fatale nga
infeksionet oportune.
VIH ėshtė njė lentivirus, klasė e
retrovirusėve. Emri lentivirus nėnkupton
virusė tė ngadaltė, qė quhen kėshtu pėr shkak se kėta virusė kėrkojnė njė kohė
mjaft tė gjatė pėr tė shkaktuar sėmundjen. Shumica e lentivirusėve kanė target
qelizat e sistemit imun dhe pėr pasojė sėmundja shfaqet si njė pamjaftueshmėri
immune. Ka 5 serogrupe tė njohur tė lentivirusėve qė infektojnė primatėt, dhėntė
dhe dhitė, kuajt, macet dhe gjedhin.
Ka dy tipe tė virusit VIH: VIH-1 dhe VIH-2. Kėta shkaktojnė
sėmundje tė dallueshme klinikisht, megjithėse koha e shpėrthimit tė sėmundjes
ėshtė mė e gjatė pėr tipin VIH-2. Epidemia botėrore e VIH dhe SIDA ėshtė
shkaktuar nga VIH-1, kurse VIH-2 ėshtė mė i kufizuar nė Afrikėn perėndimore.
Lentivirusi integrohet(bashkohet) me genomėn e qelizės sė bujtėsit nė formėn e
njė provirusi nė tė njėjtėn mėnyrė si dhe retrovirusėt e tjerė. Nė ndryshim nga
retrovirusėt e tjerė, tė cilėt tipikisht budojnė nga qeliza e infektuar pėr njė
periudhė tė gjatė kohe, ai,VIH gjėndet nė gjėndje inaktive si provirus brėnda
qelizės pėr shumė vjet, sidomos nė limfocitet CD4+ T4 tė memorjes duke vendosur
njė infeksion pėr njė kohė tė gjatė. Kur kėto qeliza riaktivizohen, prodhimi i
virusit ndodh pėrsėri dhe pėrfundimisht shkatėrron qelizėn pėrkatėse. Megjithėse
VIH mund tė zhduket nga qeliza nė qarkullim, shumzimi dhe budingu vazhdojnė tė
ndodhin nė inde tė tjera nė rastin e mungesės sė terapisė. Nė dallim nga
retrovirusėt e tjerė VIH nuk transmetohet nėpėmjet linjės sė qelizės.
Nė pacientėt e infektuar, VIH mund tė zbuIohet nga prezenca e antitrupave anti
VIH ose nga prezenca e vetė virusit duke pėrdorur testin e reaksionit tė
PCR(polymerazė chain reaction). PCR ėshtė shumė e ndjeshme dhe mund tė tregojė
situatėn e VIH nė rast se ai nuk mund tė zbulohet imunologjikisht..
|