c | x | ||||
|
|||||
x |
BAKTERIOLOGJIA | IMUNOLOGJIA | MIKOLOGJIA | PARAZITOLOGJIA | VIROLOGJIA |
|
|||||
SPANJISHT | |||||
E-MAIL DR BERXHOLI | |||||
LIDHJE ME SEKSIONET E TJERA TĖ VIH DHE SIDA JANĖ NĖ FUND TĖ KĖSAJ FAQEJE
|
|||||
Tipet e VIH Gjenetikisht dhe antigjenetikisht mund tė dallohet dy tipe tė VIH. HIV-1 ėshtė shkaktari i pandemisė aktuale botėrore, ndėrsa VIH-2 ėshtė gjetur nė Afrikėn perėndimore , porse rrallė nė vėndet tė tjera. VIH-2 i cili transmetohet nė tė njėjtėn rrugė si dhe VIH-1, shkakton SIDA mė shumė tė ngadaltė se sa VIH-1, porse nga ana tjetėr klinikisht sėmundjet janė njėsoj. Tė dy virusėt si VIH-1 dhe VIH-2 mendohet se kanė ardhur nga virusi i pamjaftueshmėrisė immune majmunit simian (VIS). VIH-2 ėshtė i lidhur shumė ngushtė me VIS tė gjetur nė Afrikėn perėndimore.
Ka tre nėngrupe tė VIH-1 (kryesorė ose mė tė rėndėsishėm), M (kryesor ose mė i rėndėsishėm), N (i ri) dhe O. Tipi O i VIH-1 ėshtė gjetur nė Kamerun dhe Gabon, ndėrsa grupi i rrallė N gjithashtu ėshtė gjetur nė Kamerun. Ka shumė tė ngjarė qė VIS tė ketė infektuar njeriun nė raste tė veēanta qė ėshtė krijuar mundėsia pėr tė krijuar tre nėn-grupe. Bazuar nė analizėn e sekuencave tė nukleotideve tė geneve env dhe gag, ėshtė gjetur qė ka sė paku dhjetė nėn-tipe tė ndryshme tė VIH-1 brėnda grupit M- Kėto janė shėnuar nga A tek J. Mė kryesori ėshtė tipi B nė Amerikėn e Veriut, Amerikėn Latine dhe nė Karibean, Europė, Japoni dhe Australi (figura 14a). Shumė nė-ntipe janė gjetur nė Afrikėn nėn-Sahariane me A dhe D nė nivel tė lartė nė Afrikėn qėndrore dhe l dhe C nė Afrikėn e jugut. Tipi C ėshtė gjithashtu dhe formė predominuese nė Nepal dhe Indi. Ėshtė tipi C qė ka shkaktuar infeksione mė tė shumtė nė tė gjithė botėn. Tipi E ėshtė gjetur nė Tailandė dhe nė Afrikėn qėndrore, tipi F nė Brazil dhe Rumani, tipi G nė Rusi dhe Gabon, ndėrsa tipi H ėshtė gjetur nė Zaire dhe nė Kamerun. Nėntipi K ėshtė gjetur nė Kongo dhe nė Kamerun. Nėntipi I ėshtė njė emėrtim qė i ėshtė dhėnė njė prej nėn-tipi i gjetur nė Qipro, porse emri nuk ėshtė pėrdorur gjatė. Nė disa vėnde, janė gjetur mozaikė (rekombinantė) midis nėntipeve tė ndryshme (figura 14b). Kėto krijohen kur nėntipe tė ndryshėm infektojnė njė person nė tė njėjtėn kohė dhe ndodh rekombinimi. Nėntipi i mėparshėm I ėshtė njė formė rekombinante qarkulluese (FRQ) qė ėshtė njė rekombinim i nėntipeve A, G dhe K (figura 14c). Ka disa tė dhėna nga studimet laboratorike qė nėntipet e ndryshme tė VIH-1 mund tė transmetohen nė rrugė tė ndryshme. Kėshtu p.shembull. tipi B i gjetur nė vėndet perėndimore, mund tė transmetohet mė tepėr nė mardhėniet homoseksuale dhe atė tė gjakut (si dhe pėrdorim intravenoz tė drogė), ndėrsa tipi C dhe E mund tė transmetohet mė tepėr nė rrugėn heteroseksuale. Kjo ėshtė pėr arsye se tipi C dhe E replikohen mė mirė nė qelizat e Langerhansit qė gjėnden nė mukozėn e cerviksit, vaginės, penisit ndėrsa tipi B replikohet mė mirė nė mukozėn rektale. Ėshtė parė gjithashtu qė tipi E tė jetė transmetuar mė rregullisht midis partnerėve seksualė se sa tipi B. Nėntipi D duket se ėshtė mė shumė virulent se sa nėntipi A, qė do tė thotė qė njerzit e infektuar e pėrhapin sėmundjen shumė mė shpejt. Mė tej nėntipi D dhe C duket se transmetohen mė me efektivitet nga nėna tek fėmija se sa nėntipi A.
|
|||||
Figura 14a Nėntipet e VIH sipas kontinentėve
Figura 14b
Figura 14c
|
|||||
Njerzit
tė cilėt janė tė infektuar por nuk shfaqin sėmundje: Kohė e gjatė pa pėrparim Qysh kur epidemia e SIDA filloi ka patur njerėz tė cilėt ishin qartėsisht tė ekspozuar kundrejt virusit , porse ata dukeshin se nuk shfaqnin asnjė shėnjė dhe sasia e qelizave CD4+ ishte normale. Kėta janė quajtur kohe e gjatė pa pėrparim: Njerz tė cilėt janė tė infektuar me VIH pėr mė shumė se 7 vjet, tė cilėt kanė stabilitet nė numurin e qelizave T CD4+ mbi 600 cu mm dhe nuk kanė histori tė shėnjave dhe nuk kanė marrė asnjėherė preparate anti-retrovirale. Struktura e nyjeve tė tyre limfatike duket normale. Limfocitet T CD4+ e kėtyre pacientėve bien pas infeksionit primar, por serokonversioni paskėtaj ngelet nė nivelet normale deri nė 15 vjet. Kjo duket se ėshtė nė njė grup heterogjenėsh personash tek tė cilėt kjo sėmundje pėr njė kohė tė gjatė pa pėrparim rezulton nga prezenca e njė pėrgjigjeje immune prej qelizave T CD4+ robuste kundrejt VIH ose prej njė replikimi tė dobėt tė virusit VIH. Rreth 5% e pacientėve tė infektuar me VIH janė jo progresues pėr njė kohė tė gjatė.
Personat tė cilėt janė ekspozuar kundrejt infeksionit, porse nuk janė infektuar: Bashkė-receptorėt dhe sėmundja Si do tė theksohet mė poshtė, njė receptor kemokine nė sipėrfaqe tė makrofagėve dhe tė qelizave ndihmėse T CD4+ ėshtė target nga kėrkuesit si njė bahk-receptor pėr VIH pėr arsye tė njofjes sė lidhjes sė tyre tė tre kemokinave tė cilat duket se bllokojnė infeksionin. Natyra e kėtij bashk-receptori mund tė jetė njė shpjegim se pėrse shumė njerėz tė cilėt janė tė ekspozuar nė mėnyrė tė pėrsėritur kundrejt VIH, pėrsėri mbeten tė painfektuar. Ata kanė parė qė qelizat e disa individėve tė ekspozuar por tė painfektuar janė shumė rezistentė kundrejt infeksionit tė VIH pėr shkak se ata kanė receptorė mutantė tė kemokinės. Mė e zakonshme e kėsaj ėshtė fakti i humbjes sė ēiftit 32 qė parandalon shfaqjen sipėrfaqėsore tė receptorit tė kemokinės tė njohur si CCR5. Mutacionet e CCR5 janė relativisht tė rrallė. Nė rast se dy kopje tė genit pėr CCR5 janė defektivė, ai ėshtė faktikisht i pa mundur pėr virusin qė tė hyjė nė qelizė dhe personat e ekspozuar kundrejt virusit janė imunė kundrejt infeksionit tė VIH. Afėrsisht 1 nė 100 Kaukazianė kanė kėtė mutacion tė dyfishtė.. 17% kanė njė gen tė vetėm defektiv. Amerikanėt jo Afrikanė janė parė se kanė njė mutacion tė dyfishtė, por rreth 2% e tyre kanė njė mutacon tė vetėm. Njė gen defektiv nuk krijon rezistencėn , porse pėrparimi i sėmundjes ėshtė shumė mė pak i shpejtė. Surpriza kėtu ėshtė qė kėta persona nuk duken se kanė njė ngarkesė tė reduktuar tė virusit ose njė sasi tė madhe tė numurit tė CD4 dhe arsyeja se pėrse kėta njerėz, nga pikėpamja e pėrparimit tė sėmundjes, janė mirė nuk ėshtė e qartė! Ka shumė prej kėtyre receptorėve tė kemokinave dhe disa tė tjerė qė janė tė mundshėm tė jenė bashk-receptorė tė VIH. Njė mutacion heterozygot nė CCR2 mund tė shtyjė sėmundjen SIDA me njė mesatare nga 2 deri nė 4 vjet. Ky mutacion mbrojtės i CCR2 ėshtė present nė tė gjitha racat nė Amerikė me njė frekuencė nga 20-25%. Njė e katėrta e tė mbeturve gjallė pėr njė kohė tė gjatė janė mutantė tė CCR2 ose tė CCR5. Tė tjerė qė janė pėr njė kohė tė gjatė jo pėrparues tė sėmundjes duket se kanė nivel tė lartė tė kemokinave qė lidhen tek kėta receptorė dhe ndoshta kjo mban receptorėt tė bllokuar. Kjo mund tė shpjerė tek terapia nė tė cilėn receptorėt e kemokinės tė makrofagėve dhe tė qelizave T tė bllokohen dhe siē ėshtė theksuar mė poshtė disa kemokina janė supresorė tė fuqishėm tė infeksionit tė VIH in vitro. Njė fakt interesant ėshtė
qė njė mutacion i CCR5 qė jep pothuajse njė rezistentė komplete kundrejt
infeksionit tė VIH ( i quajtur delta 32), mendohet se mund tė jetė i njėjti
mutacion qė i bėri disa njerėz imunė kundrejt murtajės nė mesjetė. Antigenėt HLA dhe sėmundja Ka disa mendime tė tjera lidhur me individėt tė cilėt janė ekspozuar kundrejt virusit pa patur probleme madhore tė dukshme. Njė studim nė prostitutat e Nairobit, personat e ekspozuar nė mėnyrė tė pėrsėritur kundrejt infeksionit tė VIH (25% ose mė shumė e klientėve tė tyre janė VIH pozitivė), ka treguar qė shumė prej kėtyre grave janė tė pa infektuara nga sėmundja pėr mė shumė se 12 vjet dhe duket se janė komplet rezistentė kundrejt infeksionit. Duket se ka njė lidhje midis rezistencės sė tyre kundrejt infeksionit dhe halotipeve tė MHC klass I dhe II (HLA). Lidhja mė e fuqishme e mbrojtjes ėshtė me HLA-A*6802, A*0202 dhe B18. Kėto gra kanė njė pėrgjigje tė fortė tė CTL qė mesa duket ndėrmjetėson nė mbrojtjen. Ėshtė e mundur qė kėta antigenė sidomos klasa I e MHC tė lejojnė njė eficiencė tė madhe tė pėrgjigjes CTL. Alternativisht, ata mund tė paraqesin epitope qė janė mjaft tė ruajtur midis shtameve tė variantėve tė ndryshėm tė VIH-1. Kėshtu p.shembull, njė epitop kundrejt tė cilit ka njė pėrgjgje tė fortė tė CTL nė kėto gra duket tek B18. Ky epitop ėshtė parė i lokalizuar nė njė pjesė shumė tė ruajtur tė proteinės p24 tė VIH. Ajo duket se ėshtė shumė e ruajtur pėr arsye se ėshtė mjaft e rėndėsishme pėr sistemimin e virusit. Njė epitop tjetėr i rėndėsishėm tregohet nga HLA-A*6802 dhe kjo ėshtė njė proteazė. Proteaza mund tė mos jetė e aftė pėr tė mbartur shumė mutacione nė kėtė regjion pa humbur aktivitetin enzimatik dhe kėshtu qė virusi nuk mund ti shpėtojė pėrgjigjes immune nėpėrmjet mutacionit. |
|||||
PJESE TE TJERA TE VIH PJESA I VIRUSI I PAMJAFTUESHMĖRISĖ IMUNE TEK NJERZIT DHE SIDA PJESA II VIH DHE SIDA; SĖMUNDJA PJESA IV PĖRPARIMI DHE BASHKĖ-FAKTORĖT PJESA VI NĖNTIPET DHE BASHKĖ-RECEPTORĖT PJESA VII KOMPONENTĖT DHE CIKLI JETĖSOR I VIH PJESA XI INFEKTIMI I QELIZAVE TĖ TJERA NGA VIH DHE POPULLACIONI I POLYMORFIZMIT APENDIX II SHKAKTON VIH- SIDA? APENDIX III KEMIOTERAPIA ANTI-VIH
|
|||||
Kthehu nė seksionin e virologji tė Microbiology and Immunology On-line
|