x x

c

BAKTERIOLOGJIA IMUNOLOGJIA MIKOLOGJIA PARAZITOLOGJIA VIROLOGJIA

ANGLISHT


VIROLOGJI – KAPITULLI SHTATĖ    

PJESA E TRETĖ     

VIRUSI I PAMJAFTUESHMĖRISĖ IMUNE TEK NJERIU DHE SIDA  

KURSI I SĖMUNDJES


 

Dr Richard Hunt

Professor
University of South Carolina School of Medicine

 

Pėrktheu:
Profesor Kristaq Bėrxholi
Virolog - Fakulteti i Mjekėsisė  Veterinare
Departamenti i L
ėndėve Paraklinike
Tiranė  - Shqipėri
 


 

SPANJISHT

E-MAIL DR BERXHOLI

 

  

 
 

LIDHJE ME SEKSIONET E TJERA TĖ VIH DHE SIDA JANĖ  NĖ FUND TĖ KĖSAJ FAQEJE

hiv time course.jpg (46994 bytes)  Titri i virusit, numuri i qelizave CD4 dhe titri i anti- gp120 gjatė zhvillimit tė infeksionit tė VIH

hiv time course2.jpg (43312 bytes)  Titri i virusit, numuri i qelizave  CD4  dhe CD8 gjatė zhvillimit tė infeksionit tė VIH

Figura 4
Nga infeksioni orgjinal, zakonisht ka njė periudhė  prej 8-10 vjetėsh pėrpara se sa tė shfaqen shėnjat klinike tė infeksionit tė SIDA,  megjithkėtė kjo periudhė mund tė jetė 2 vjet ose dhe mė pak. Pėrafėrsisht 10 % e pacientėve  vdesin brėnda 2-3 vjetėsh.
 

Infeksioni akut (syndromi retrovilar akut)

Nė rast se virusi ėshtė marrė nga aktiviteti seksual, ai futet nė trup  nga makrofagėt e infektuar nė spermė ose nė sekrecionet vaginale. Qelizat dentrike  nė shtresėn mukozale  lidhin virusin e eliminuar nga makrofagėt dhe e shpien atė nė lymfonodet ku infektohen qelizat CD4+ T4. Gjatė zhvilimit tė sėmundjes, virusi shkon tek qelizat e tipeve tė tjera.  

Fillimisht, infeksioni VIH prodhon njė sėmundje tė lehtė qė ėshtė e vetė kufizuar. Kjo nuk shifet nė tė gjithė pacientėt dhe gati gjysma mbetet pa shėnja  gjatė periudhės  fillestare tė infeksionit. Nė periudhėn menjėherė pas infeksionit, titri i virusit rritet (nga  dita e 4 deri nė tė 11 pas infeksionit) dhe vazhdon nė nivel tė lartė  pėr njė periudhė prej disa javėsh (figura 4). Pacienti ndjen shpesh disa shėnja tė ngjashme me mononukleozėn (ethe, njolla, zmadhim tė limfonodeve) por asnjė nga kėto nuk ėshtė e rrezikshme pėr jetėn. Ka nė fillim njė rėnie nė numur tė qelizave CD4+ dhe ngritje tė CD8+, por ato pėrsėri kthehen shpejt nė gjėndje normale. Nė kėtė stad titri i virusit ėshtė shumė i lartė rreth mė shumė se 100 milionė particela tė virusit pėr mililitėr  tė plazmės. 

Ka njė  "periudhė dritare" tė seronegativitetit gjatė sė cilės personi i infektuar nuk jep rezultat pozitiv nė testin pėr VIH tė  Western blotit ose ELISA, edhe pse ngarkesa me virus ėshtė mjaft e lartė dhe pacienti mund tė shfaqė disa shėnja. Kjo periudhė negativiteti mund tė zgjasė 6 muaj pėrpara serokonversionit megjithėse kjo e fundit zakonisht ndodh midis javės sė parė dhe tė katėrt pas infeksionit. 

Shėnjat e para tė infeksionit nga VIH



Njė, mbrojtje e fuqishme imuno qelizore dhe humorale anti VIH

Limfocitet T dhe B vendosin njė mbrojtje tė fuqishme  dhe virusi nė mėnyrė masive zhduket nga qarkullimi (figura 4). Pas rritjes sė pėrgjigjes immune qelizore, ka njė shtim tė antitrupave humoralė. Gjatė kėsaj periudhe tė pėrgjigjes sė fuqishme imune kundrejt virusit,  prodhohen ēdo ditė mė shumė se 10 bilion partcela tė reja tė VIH, por ato eliminohen shumė shpejt nga sistemi imun dhe kanė  gjysmė jetėn vetėm prej 5 – 6 orėsh (disa vlerėsime tregojnė se gjysmė jeta mund tė jetė prej minutash). Megjithkėtė koncentrimi i particelave pėr ml gjak mund tė arrijė deri  nė  108 , numuri i particelave infektive tė virusit ėshtė mė i ulėt gjė qė tregon se virusi i plazmės ėshtė defektiv ose neutralizues. Nė kėtė stad, shumica e kėtij virusi vjen nga qelizat CD4+ tė proliferuara dhe tė infektuara sė fundi  (figura 5). Qelizat e infektuara, qė kanė prodhuar kėtė virus, shkatėrrohen ose nga sistemi imun ose nga virusi dhe kanė gjysmėn e jetės prej 1 ditė. Megjithkėtė, niveli i prodhimit tė qelizave CD4+ mund tė kompesohet pėr humbjen  e qelizave  dhe vendoset njė gjėndje e qėndrueshme nė tė cilėn shumica  e qelizave CD4+ janė tė pa infektuara. Megjithėse tė infektuara, qelizat T4 tė aktivizuara shkatėrohen nga sistemi imun dhe njė pjesė e vogėl e qelizave tė infektuara produktive mund tė mbeten gjallė pėr  njė kohė mė tė gjatė pėr tu kthyer mbrapa dhe pėr tė vendosur  gjėndjen e memorjes (ashtu si bėjnė qelizat CD4+ tė memorjes tė painfektuara). Qelizat mbetėse tė memorjes nuk shfaqin antigenė viralė porse ato mbartin kopje tė gjenomės sė VIH i cili qėndron latent  deri sa qelizat tė riaktivizohen nga antigjeni. Kėto qeliza tė memorjes mund tė qėndrojnė tė gjalla pėr shumė vjet dhe pėrbėjnė njė rezervuar qė mund tė jenė tė rėndėsishme nė terapinė medikamentoze. 


Virusi shpėrndahet nė regjione tė tjera nė indet limfoide dhe nervore. Kjo ėshtė faza mė infektive e sėmundjes.

Mė shumė pėr pėrgjigjen imune


Rezervuari i qetė (latent)

Si rezultat i pėrgjigjes sė fortė imune, numuri i particelave virale nė rrymėn e gjakut vjen duke  rėnė dhe pacienti hyn nė klinikėn e qetė (klinikėn latente) (figura 4). Tani, njė sasi e vogėl e virusit, mund tė gjėndet nė rrymėn e gjakut ose nė limfocitet periferike dhe fillimisht vrehet njė ulje e lehtė e numurit tė qelizave CD4+ nė gjak. Nga ana tjetėr virusi persiston kudo, sidomos nė nyjet limfatike ku shumzimi i  tij vazhdon dhe qelizat folikulare dentrike ndėrveprojnė me  mė shumė qeliza T4 qė infektohen. Virusi shumzohet gjithashtu dhe tek makrofagėt.  

Megjithėse numuri i particelave tė VIH nė rrymėn e gjakut  ulet shumė gjatė klinikės sė qetė, virusi ėshtė i zbulueshėm. Pas pikut fillestar  tė virusit, virusi arrin  “pikėn e qėndrueshme” gjatė qetėsisė(latencės). Kjo pikė e qėndrueshme parashikon kohėn e shpėrthimit  tė sėmundjes klinike. Me mė pak se 1000 kopje/ml gjak, sėmundja ndoshta do tė ndodhė me  njė periudhė  tė qetė(latente) pėr mė shumė se 10 vjet. Me mė pak se 200 kopje/ml, sėmundja nuk duket se do tė ndodhė.Shumė pacientė me mė shumė se 10.000 kopie pėr ml, humbasin qelizat e tyre CD4+ shumė mė shpejt dhe me pėrparimin e SIDA pėrpara10 vjetėsh. Shumė pacientė tė patrajtuar, nė fazėn e klinikės sė qetė(latente), kanė midis 10.000 deri nė 100.000 kopie virus pėr ml (shif mė poshtė). 
 

Humbja e qelizave CD4+ dhe dėshtimi i pėrgjigjes immune

Njė arsye qė sistemi imun dėshton  nė kontrollin e infeksionit tė  VIH ėshtė qė qelizat CD4+ T ndihmėse janė target pėr virusin. Gjithashtu dhe qelizat dentrike folikulare mund tė infektohen me VIH dhe kėto gjithashtu  me kalimin e kohės zvogėlohen nė numur. Pėrveē kėsaj, qelizat dentrike, prezantojnė antigjen tek qelizat CD4+ dhe mund tė sjellin virusin nė kontakt me kėto qeliza nė kohėn qė ato stimulohen gjatė shtimit (proliferimit) nga antigjeni. 

Gjatė zhvillimit tė infeksionit, ka  njė humbje tė thellė  tė pėrgjigjes imune specifike tė VIH sepse:

i)    qelizat pėrgjegjėse CD4+ infektohen. Kėshtu ka njė fshirje klonale e cila tė shpie tek toleranca. Qelizat qė

      proliferojnė si pėrgjigje kundrejt virusit janė tė infektuara dhe vriten prej tij;
ii)   variacioni epitopeve (shif mė poshtė) mund tė shkaktojė shpėtimin e VIH nga pėrgjgjia imune;
iii)   qelizat T tė aktivizuara janė tė ndjeshme kundrejt apoptozisit(vdekjes sė programuar). Tek pacientėt me VIH ndodh apoptoza spontane e 

      qelizave T CD4+ dhe CD8+. Gjithashtu duket se kanė njė apoptozė specifike  dhe qelizat specifike tė VIH.
iv)   numuri i qelizave folikulare dentrike bie me kalimin e kohės, qė rezulton nė uljen e aftėsisė pėr tė stimuluar

      qelizat CD4+.

Ka kėshtu njė rėnie tė vazhdueshmė  tė qelizave CD4+ sidomos me humbje tė qelizave specifike  tė VIH. Kjo ndodh nė fillim tė infeksionit dhe ėshtė e qėndrushme (pa ndėrhyrje tė kemioterapisė). Afėr fundit tė stadit tė SIDA, qelizat CD8+ gjithashtu bien dukshėm me shpejtėsi. Megjithatė ka dhe raste qė gjatė kursit tė infeksionit tė VIH, shumė qeliza CD4+ nuk janė tė infektuar asnjėherė  nga virusi por vdesin pėr arsye tė tjera ( shif mė poshtė).
 

Shpėrthimet e SIDA

Periudha e qetėsisė klinike varion  nga mė pak se 1 deri nė 2 vjet  deri nė mė shumė se 15 vjet. Shpėrthimi i SIDA ėshtė i rallė nė mė pak se 3 vjet me pėrjashtim tė fėmijve. Por eventualisht, virusi nuk mund tė kontrollohet gjatė pėr shkak se qelizat ndihmėse (T4) CD4+ janė tė shkatėruara (figura 4). Pėr ironi, qelizat vrasėse  duan qė tė kontrollojnė VIH si dhe qelizat T tė dėmtuara  pasi ato nevojiten qė tė funksionojnė nė mėnyrė eficiente. Me njė sasi tė pakėt tė qelizave CD4+, pėrgjigjia e re e qelizave cytotoksike T nuk mund tė ndodhė, pasi qelizat ndihmėse janė tė pakta  dhe  meqėnėse virusi ka ndryshuar (mutuar) kėrkohet qė tė vendoset njė pėrgjigje e re immune. Ndėrsa qelizat T4 kanė rėnė nė nivelin e 200 cu mm, titri i virusit rritet shpejt  dhe pėrgjigjia imune bie me shpejtėsi. Ėshtė humbja e kompetencės imune qė aftėson parazitėt normalė tė organizmit tė tillė si virusė, kėrpudha  ose protozoa  qė  shkaktojnė infeksion (figura 6A dhe B). Sapo zhvillohet SIDA, pacientėt rrallė mbijetojnė mė shumė se 2 vjet pa ndėrhyrjen e kemioterapisė. (Shif seksionin Kemioterapia anti-HIV ). Ka njė variabilitet tė konsiderueshėm nė kėtė stad. Disa pacientė me klinikė tė SIDA jetojnė pėr disa vjet, ndėrsa disa tė tjerė  tė cilėt nė pamje duken tė shėndetshėm vdesin  nga infeksionet oportunistike. Ėshtė shpėrthimi i VIH i shoqėruar me rritje tė reja tumorale(neoplazma) dhe infeksioni oportunistik qė pėrcakton cilėsinė e SIDA. Nė kėtė stad, nė shumė pacientė me SIDA (rreth gjysma), vihen re sinciciume tė shkaktuara nga virusi VIH(shif mė poshtė).  Kėtu ka  mė shumė qeliza tropikesme pak afinitet) CD4+ se sa nė fillim tė infektimit nga VIH dhe kėto kontribuojnė  nė humbjen e shpejtė tė qelizave CD4+ nė stadin e fundit tė sėmundjes.   
 

SIDAI-pėrcaktimi i sėmundjes WHO ndalet tek sėmundja e SIDA Sėmundjet e lidhura me nivelin e qelizave CD4 gjatė infeksionit tė VIH Mundet qė qelizat CD8+ tė infektohen nga VIH?

Shėnim: Duhet tė pėrcaktohet dhe njė fazė e infeksionit tė VIH qė quhet  Kompleks i lidhur me SIDA (KLS). Kjo aktualisht pėrdoret pak. Kjo ėshtė njė fazė e sėmundjes me pak neoplazma dhe infeksione oportunistike qė janė pėrcaktuesit e SIDA. Pacientėt me kėtė stad sėmundjeje tregojnė humbje nė peshė dhe lodhje sė bashku me infeksionet kėrpudhore nė gojė, gishta dhe thonjtė e kėmbės.
 

 

 
hivbud2.jpg (75738 bytes) HIV-1 budon nga kultura e lymfociteve. Pamje e mikrografisė elektronike.  CDC/Dr. Edwin P. Ewing, Jr.  epe1@cdc.gov

scan em.jpg (107122 bytes)  Pamje mikrografike skanike  e budingut  tė HIV-1 kultura e limfociteve.  Duken qartė nyje tė rrumbullakta  nė sipėrfaqen e qelizės qė tregojnė vėndet  e grumbullimit dhe budingut tė  virioneve (CDC)

Figura 5
 
Figura 6A
Historia natyrale  e infeksionit tė VIH Infeksionet oportunistike gjatė zhvillimit tė sėmundjes
 

 

 

 

 

Figura 6B – SIDA  e lidhur me sėmundjen


pneuomcyst.jpg (118755 bytes) Cyste tė Pneumocystis carinii (Pneumocystis jiroveci) nė SIDA. Ngjyrimi me argjėnt dhe Methenamine. Histopatologjia e mushkėrisė tregon cyste karakteristike nė formėn e gotės  si dhe grumbuj qė ngjajnė me cyste me mure tė trashė CDC/Dr. Edwin P. Ewing, Jr. epe1@cdc.gov 

hairy tongue.gif (58131 bytes) Pika leukoplakie tė gjuhės nė SIDA Bristol Biomedical Image Archive, University of Bristol. Used with permission

cryptococcus.jpg (99057 bytes) Cryptococcosis e mushkėrisė nė pacientėt me SIDA.Ngjyrimi me argjėnt dhe  Methenamine . Histopatologjia e mushkėrisė tregon njė numur  jashtėqelizorė tė Cryptococcus neoformans nė brėndėsi tė sipėrfaqes alveolare. Kėrpudhat tregojnė  njė bazė tė ngushtė budingu dhe variacione karakteristke nė madhėsi CDC/Dr. Edwin P. Ewing, Jr. epe1@cdc.gov

thrush.jpg (60483 bytes) Inflamacion kėrpudhor ne gojė. CDC 

candida.gif (34953 bytes) Candida dhe herpes simplex nė SIDA  Bristol Biomedical Image Archive, University of Bristol. Used with permission

cat scratch.jpg (243193 bytes) Sėmundja e gėrvishtjes sė maces  me pjesėmarjen e parotitis nė SIDA   Bristol Biomedical Image Archive, University of Bristol. Used with permission

chelitis.gif (66994 bytes) Infeksioni  i rėndė i kėndit tė buzės nė SIDA   Bristol Biomedical Image Archive, University of Bristol. Used with permission

granula.jpg (436920 bytes) Granulomatoza orofaciale me shtresė gurėsh nė mukozė nė SIDA   Bristol Biomedical Image Archive, University of Bristol. Used with permission

facial-sarc-hiv.jpg (317042 bytes) Sarcoidosis e faqes nė SIDA  Bristol Biomedical Image Archive, University of Bristol. Used with permission


 
 
rate.jpg (74646 bytes)

Niveli i pėrparimit tė SIDA lidhur me homoseksualitetin  dhe hemofilinė 
VIH-HS: homoseksual VIH negativ.
VIH+HS: homoseksual VIH  pozitiv

Figura 7 

 

 


 

Pamvarėsisht bashkėfaktorėve tė lidhur me mėnyrėn e jetės, personat e infektuar me VIH pėrparojnė  drejt SIDA nė njė mėnyrė  jashtėzakonisht tė ngjashme. Ndėrkaq nga serokonversioni  tek shpėrthimi i sėmundjes duhen afėrsisht 9 vjet (figura 7). Tek tė  sapo lindurit, tė infektuar perinatalisht, sėmundja pėrparon mė shpejt. Shėnjat e SIDA mund tė vihen re tek  mė shumė se 80 % e fėmijve seropozitivė. Rreth gjysma vdesin nga mosha 9 vjeē. Tek neonatalėt, niveli i ARN virale rritet shpejt nė muajt e parė  tė jetės por nuk bie shpejt siē ėshtė vėnė re tek adultėt. Rėnia  ndodh pėr njė periudhė prej njė viti ose mė shumė. Kjo me sa duket reflekton  efektivitetin e ulėt tė sistemit imun tė infantėve. Ndėrsa tek adultėt, niveli i ARN sė VIH parashikon njė pėrparim tė shpejtė tė SIDA. 

Ka njė numur faktorėsh qė pėrcaktojnė pėrparimin e infeksionit tė VIH nė sėmundjen klinike tė SIDA.
 

Faktorėt qė pėrcaktojnė pėrparimin e SIDA

SIDA nė neonatalėt

 

VIH shtohet por numuri i qelizės  CD4+ T nuk ėshtė njė tregues i mirė pėr pėrparimin e shpejtė tė SIDA

Shpėrthimi i SIDA ndodh mesatarisht pėr rreth 10 vjet nga infeksioni, porse nė mungesė tė trajtimit tek disa individė ajo mund tė pėrparojė mė shpejt. Rreth 25 % e pacientėve shfaqin shėnja tė SIDA brėnda 5 vjetėsh tė infeksionit ndėrsa tė tjerėt mbeten tė lirė nga sėmundja  edhe mė shumė se sa mesatarja. Shpėrthimi i SIDA korelon  me pakėsimin e numurit tė qelizave CD4+T, por humbja mė e madhe e qelizave T ndodh nė infeksionin e vonshėm. Duhet tė ketė njė tregues qė mund tė parashikojė prognozėn pėr pėrparimin e SIDA. Nuk ėshtė surprizė, po ngarkesa fillestare e virusit ėshtė njė bazė (nė rast se pacienti monitorohet  qė nė fillim pėr numurin e particelave tė virusit) dhe do tė jetė njė parashikim i mirė  pėr kohėn qė do tė ketė pacienti  deri nė shfaqjen e sėmundjes. Numuri i qelizės CD4 nuk ėshtė  njė parashikues i mirė deri nė zhvillimin e vonshėm tė infeksionit (figura 8).

 

Figura 8 – Parashikimet e pėrparimit tė SIDA aids-1.jpg (63251 bytes)  Figura 8A  Lidhja midis ngarkesės me virusit pėr ml dhe pėrparimit tė SIDA.   Ngarkesa e virusit pėr 3 mujorė nga niveli mė i ulėt deri tek mė i larti nė kohėn e hyrjes nė studim, pėrqindja e pacientėve qė pėrparojnė  drejt SIDA nė 5 vjet janė  8, 26, 49 dhe 62 (Tė dhėna nga  Mellors et al. Science 272: 1167-1170)  

aids-2.jpg (81524 bytes) Figura 8B  Lidhja midis nivelit tė ngarkesės me virus pėr ml dhe kohės mesatare tė mbijetesės . Koha mesatare pėr pacientėt nė sejcilin prej kėtyre kategorive  tė ngarkesės me virus ėshtė mė shuėm se  10 vjet, 7.7 vjet, 5.3 vjet dhe  3.5 vjet.

aids-3.jpg (67254 bytes) Figura 8C   Lidhja midis  numurit tė qelizave CD4+ T  pėr ml dhe pėrparimit  drejt SIDA. Me pėrjashtim tė pacientėve qė janė futur nė studim me mė pak se 321 qeliza CD4+ pėr mikrolitėr  nė gjak, nuk ėshtė parė diferencė  nė cilindo kohė tė vdekjes midis pacientėve me sasi qelizash CD4+ prej 322 deri nė mė shumė se 787.
 

 

PJESE TE TJERA TE VIH

PJESA  I VIRUSI I PAMJAFTUESHMĖRISĖ  IMUNE TEK NJERZIT DHE SIDA

PJESA II VIH DHE SIDA; SĖMUNDJA

PJESA III KURSI I SĖMUNDJES

PJESA  IV PĖRPARIMI DHE BASHKĖ-FAKTORĖT

PJESA  V STATISTIKAT

PJESA VI  NĖNTIPET DHE BASHKĖ-RECEPTORĖT

PJESA VII  KOMPONENTĖT DHE CIKLI JETĖSOR I VIH

PJESA VIII  LATENCA E VIH

PJESA  IX GJENOMA E VIH

PJESA  X  HUMBJA E QELIZAVE CD4

PJESA XI  INFEKTIMI I QELIZAVE TĖ TJERA NGA VIH DHE POPULLACIONI I POLYMORFIZMIT

APENDIX I  VAKSINA ANTI-VIH

APENDIX II  SHKAKTON VIH- SIDA?

APENDIX III  KEMIOTERAPIA ANTI-VIH
 

 

Kthehu nė seksionin e virologji tė Microbiology and Immunology On-line

 


faqja sė fundi e ndėrruar nė  Monday, February 16, 2015
faqja mbahet nga 
Richard Hunt