x | x | ||||||||||
|
|||||||||||
c |
BAKTERIOLOGJIA | IMUNOLOGJIA | MIKOLOGJIA | PARAZITOLOGJIA | VIROLOGJIA | ||||||
|
|||||||||||
|
|||||||||||
LIDHJE ME SEKSIONET E TJERA TĖ VIH DHE SIDA JANĖ NĖ FUND TĖ KĖSAJ FAQEJE |
|||||||||||
Titri
i virusit, numuri i qelizave CD4 dhe titri i anti- gp120 gjatė zhvillimit tė
infeksionit tė VIH Titri i virusit, numuri i qelizave CD4 dhe CD8 gjatė zhvillimit tė infeksionit tė VIH Figura 4 |
Nga infeksioni orgjinal,
zakonisht ka njė periudhė prej 8-10 vjetėsh pėrpara se sa tė shfaqen shėnjat
klinike tė infeksionit tė SIDA, megjithkėtė kjo periudhė mund tė jetė 2 vjet
ose dhe mė pak. Pėrafėrsisht 10 % e pacientėve vdesin brėnda 2-3 vjetėsh. Infeksioni akut (syndromi retrovilar akut) Nė rast se virusi ėshtė marrė nga aktiviteti seksual, ai futet nė trup nga makrofagėt e infektuar nė spermė ose nė sekrecionet vaginale. Qelizat dentrike nė shtresėn mukozale lidhin virusin e eliminuar nga makrofagėt dhe e shpien atė nė lymfonodet ku infektohen qelizat CD4+ T4. Gjatė zhvilimit tė sėmundjes, virusi shkon tek qelizat e tipeve tė tjera. Fillimisht, infeksioni VIH prodhon njė sėmundje tė lehtė qė ėshtė e vetė kufizuar. Kjo nuk shifet nė tė gjithė pacientėt dhe gati gjysma mbetet pa shėnja gjatė periudhės fillestare tė infeksionit. Nė periudhėn menjėherė pas infeksionit, titri i virusit rritet (nga dita e 4 deri nė tė 11 pas infeksionit) dhe vazhdon nė nivel tė lartė pėr njė periudhė prej disa javėsh (figura 4). Pacienti ndjen shpesh disa shėnja tė ngjashme me mononukleozėn (ethe, njolla, zmadhim tė limfonodeve) por asnjė nga kėto nuk ėshtė e rrezikshme pėr jetėn. Ka nė fillim njė rėnie nė numur tė qelizave CD4+ dhe ngritje tė CD8+, por ato pėrsėri kthehen shpejt nė gjėndje normale. Nė kėtė stad titri i virusit ėshtė shumė i lartė rreth mė shumė se 100 milionė particela tė virusit pėr mililitėr tė plazmės. Ka njė "periudhė dritare" tė seronegativitetit gjatė sė cilės personi i infektuar nuk jep rezultat pozitiv nė testin pėr VIH tė Western blotit ose ELISA, edhe pse ngarkesa me virus ėshtė mjaft e lartė dhe pacienti mund tė shfaqė disa shėnja. Kjo periudhė negativiteti mund tė zgjasė 6 muaj pėrpara serokonversionit megjithėse kjo e fundit zakonisht ndodh midis javės sė parė dhe tė katėrt pas infeksionit.
Limfocitet T dhe B vendosin njė mbrojtje tė fuqishme dhe virusi nė mėnyrė masive zhduket nga qarkullimi (figura 4). Pas rritjes sė pėrgjigjes immune qelizore, ka njė shtim tė antitrupave humoralė. Gjatė kėsaj periudhe tė pėrgjigjes sė fuqishme imune kundrejt virusit, prodhohen ēdo ditė mė shumė se 10 bilion partcela tė reja tė VIH, por ato eliminohen shumė shpejt nga sistemi imun dhe kanė gjysmė jetėn vetėm prej 5 6 orėsh (disa vlerėsime tregojnė se gjysmė jeta mund tė jetė prej minutash). Megjithkėtė koncentrimi i particelave pėr ml gjak mund tė arrijė deri nė 108 , numuri i particelave infektive tė virusit ėshtė mė i ulėt gjė qė tregon se virusi i plazmės ėshtė defektiv ose neutralizues. Nė kėtė stad, shumica e kėtij virusi vjen nga qelizat CD4+ tė proliferuara dhe tė infektuara sė fundi (figura 5). Qelizat e infektuara, qė kanė prodhuar kėtė virus, shkatėrrohen ose nga sistemi imun ose nga virusi dhe kanė gjysmėn e jetės prej 1 ditė. Megjithkėtė, niveli i prodhimit tė qelizave CD4+ mund tė kompesohet pėr humbjen e qelizave dhe vendoset njė gjėndje e qėndrueshme nė tė cilėn shumica e qelizave CD4+ janė tė pa infektuara. Megjithėse tė infektuara, qelizat T4 tė aktivizuara shkatėrohen nga sistemi imun dhe njė pjesė e vogėl e qelizave tė infektuara produktive mund tė mbeten gjallė pėr njė kohė mė tė gjatė pėr tu kthyer mbrapa dhe pėr tė vendosur gjėndjen e memorjes (ashtu si bėjnė qelizat CD4+ tė memorjes tė painfektuara). Qelizat mbetėse tė memorjes nuk shfaqin antigenė viralė porse ato mbartin kopje tė gjenomės sė VIH i cili qėndron latent deri sa qelizat tė riaktivizohen nga antigjeni. Kėto qeliza tė memorjes mund tė qėndrojnė tė gjalla pėr shumė vjet dhe pėrbėjnė njė rezervuar qė mund tė jenė tė rėndėsishme nė terapinė medikamentoze.
Si rezultat i pėrgjigjes sė fortė imune, numuri i particelave virale nė rrymėn e gjakut vjen duke rėnė dhe pacienti hyn nė klinikėn e qetė (klinikėn latente) (figura 4). Tani, njė sasi e vogėl e virusit, mund tė gjėndet nė rrymėn e gjakut ose nė limfocitet periferike dhe fillimisht vrehet njė ulje e lehtė e numurit tė qelizave CD4+ nė gjak. Nga ana tjetėr virusi persiston kudo, sidomos nė nyjet limfatike ku shumzimi i tij vazhdon dhe qelizat folikulare dentrike ndėrveprojnė me mė shumė qeliza T4 qė infektohen. Virusi shumzohet gjithashtu dhe tek makrofagėt. Megjithėse numuri i
particelave tė VIH nė rrymėn e gjakut ulet shumė gjatė klinikės sė qetė, virusi
ėshtė i zbulueshėm. Pas pikut fillestar tė virusit, virusi arrin pikėn e
qėndrueshme gjatė qetėsisė(latencės). Kjo pikė e qėndrueshme parashikon kohėn e
shpėrthimit tė sėmundjes klinike. Me mė pak se 1000 kopje/ml gjak, sėmundja
ndoshta do tė ndodhė me njė periudhė tė qetė(latente) pėr mė shumė se 10 vjet.
Me mė pak se 200 kopje/ml, sėmundja nuk duket se do tė ndodhė.Shumė pacientė me
mė shumė se 10.000 kopie pėr ml, humbasin qelizat e tyre CD4+ shumė mė shpejt
dhe me pėrparimin e SIDA pėrpara10 vjetėsh. Shumė pacientė tė patrajtuar, nė
fazėn e klinikės sė qetė(latente), kanė midis 10.000 deri nė 100.000 kopie virus
pėr ml (shif mė poshtė). Humbja e qelizave CD4+ dhe dėshtimi i pėrgjigjes immune Njė arsye qė sistemi imun dėshton nė kontrollin e infeksionit tė VIH ėshtė qė qelizat CD4+ T ndihmėse janė target pėr virusin. Gjithashtu dhe qelizat dentrike folikulare mund tė infektohen me VIH dhe kėto gjithashtu me kalimin e kohės zvogėlohen nė numur. Pėrveē kėsaj, qelizat dentrike, prezantojnė antigjen tek qelizat CD4+ dhe mund tė sjellin virusin nė kontakt me kėto qeliza nė kohėn qė ato stimulohen gjatė shtimit (proliferimit) nga antigjeni. Gjatė zhvillimit tė infeksionit, ka njė humbje tė thellė tė pėrgjigjes imune specifike tė VIH sepse: i) qelizat pėrgjegjėse CD4+ infektohen. Kėshtu ka njė fshirje klonale e cila tė shpie tek toleranca. Qelizat qė
proliferojnė si
pėrgjigje kundrejt virusit janė tė infektuara dhe vriten prej tij;
qelizave T CD4+ dhe
CD8+. Gjithashtu duket se kanė njė apoptozė specifike dhe qelizat specifike tė
VIH. qelizat CD4+. Ka kėshtu njė rėnie tė
vazhdueshmė tė qelizave CD4+ sidomos me humbje tė qelizave specifike tė VIH.
Kjo ndodh nė fillim tė infeksionit dhe ėshtė e qėndrushme (pa ndėrhyrje tė
kemioterapisė). Afėr fundit tė stadit tė SIDA, qelizat CD8+ gjithashtu bien
dukshėm me shpejtėsi. Megjithatė ka dhe raste qė gjatė kursit tė infeksionit tė
VIH, shumė qeliza CD4+ nuk janė tė infektuar asnjėherė nga virusi por vdesin
pėr arsye tė tjera ( shif mė poshtė).
Periudha e qetėsisė klinike varion nga mė pak se 1 deri nė 2 vjet deri nė mė
shumė se 15 vjet. Shpėrthimi i SIDA ėshtė i rallė nė mė pak se 3 vjet me
pėrjashtim tė fėmijve. Por eventualisht, virusi nuk mund tė kontrollohet gjatė
pėr shkak se qelizat ndihmėse (T4) CD4+ janė tė shkatėruara (figura 4). Pėr
ironi, qelizat vrasėse duan qė tė kontrollojnė VIH si dhe qelizat T tė
dėmtuara pasi ato nevojiten qė tė funksionojnė nė mėnyrė eficiente. Me njė sasi
tė pakėt tė qelizave CD4+, pėrgjigjia e re e qelizave cytotoksike T nuk mund tė
ndodhė, pasi qelizat ndihmėse janė tė pakta dhe meqėnėse virusi ka ndryshuar
(mutuar) kėrkohet qė tė vendoset njė pėrgjigje e re immune. Ndėrsa qelizat T4
kanė rėnė nė nivelin e 200 cu mm, titri i virusit rritet shpejt dhe pėrgjigjia
imune bie me shpejtėsi. Ėshtė humbja e kompetencės imune qė aftėson parazitėt
normalė tė organizmit tė tillė si virusė, kėrpudha ose protozoa qė shkaktojnė
infeksion (figura 6A dhe B). Sapo zhvillohet SIDA, pacientėt rrallė mbijetojnė
mė shumė se 2 vjet pa ndėrhyrjen e kemioterapisė. (Shif seksionin
Kemioterapia anti-HIV
). Ka njė variabilitet tė konsiderueshėm nė kėtė stad. Disa pacientė me klinikė
tė SIDA jetojnė pėr disa vjet, ndėrsa disa tė tjerė tė cilėt nė pamje duken tė
shėndetshėm vdesin nga infeksionet oportunistike. Ėshtė shpėrthimi i VIH i
shoqėruar me rritje tė reja tumorale(neoplazma) dhe infeksioni oportunistik qė
pėrcakton cilėsinė e SIDA. Nė kėtė stad, nė shumė pacientė me SIDA (rreth
gjysma), vihen re sinciciume tė shkaktuara nga virusi VIH(shif mė poshtė). Kėtu
ka mė shumė qeliza tropikesme pak afinitet) CD4+ se sa nė fillim tė infektimit
nga VIH dhe kėto kontribuojnė nė humbjen e shpejtė tė qelizave CD4+ nė stadin e
fundit tė sėmundjes.
Shėnim:
Duhet tė pėrcaktohet dhe njė fazė e infeksionit tė VIH qė quhet Kompleks i
lidhur me SIDA (KLS). Kjo aktualisht pėrdoret pak. Kjo ėshtė njė fazė e
sėmundjes me pak neoplazma dhe infeksione oportunistike qė janė pėrcaktuesit e
SIDA. Pacientėt me kėtė stad sėmundjeje tregojnė humbje nė peshė dhe lodhje sė
bashku me infeksionet kėrpudhore nė gojė, gishta dhe thonjtė e kėmbės. |
||||||||||
HIV-1 budon nga kultura e lymfociteve. Pamje e mikrografisė elektronike.
CDC/Dr. Edwin P. Ewing, Jr.
epe1@cdc.gov
Pamje mikrografike skanike e budingut tė HIV-1 kultura e limfociteve. Duken qartė nyje tė rrumbullakta nė sipėrfaqen e qelizės qė tregojnė vėndet e grumbullimit dhe budingut tė virioneve (CDC) Figura 5 |
|||||||||||
Figura 6A Historia natyrale e infeksionit tė VIH Infeksionet oportunistike gjatė zhvillimit tė sėmundjes |
|||||||||||
Figura 6B SIDA e lidhur me sėmundjen |
Cyste tė Pneumocystis carinii (Pneumocystis jiroveci) nė SIDA. Ngjyrimi me argjėnt dhe Methenamine. Histopatologjia e mushkėrisė tregon cyste karakteristike nė formėn e gotės si dhe grumbuj qė ngjajnė me cyste me mure tė trashė CDC/Dr. Edwin P. Ewing, Jr. epe1@cdc.gov Pika leukoplakie tė gjuhės nė SIDA Bristol Biomedical Image Archive, University of Bristol. Used with permission Cryptococcosis e mushkėrisė nė pacientėt me SIDA.Ngjyrimi me argjėnt dhe Methenamine . Histopatologjia e mushkėrisė tregon njė numur jashtėqelizorė tė Cryptococcus neoformans nė brėndėsi tė sipėrfaqes alveolare. Kėrpudhat tregojnė njė bazė tė ngushtė budingu dhe variacione karakteristke nė madhėsi CDC/Dr. Edwin P. Ewing, Jr. epe1@cdc.govInflamacion kėrpudhor ne gojė. CDC Candida dhe herpes simplex nė SIDA Bristol Biomedical Image Archive, University of Bristol. Used with permissionSėmundja e gėrvishtjes sė maces me pjesėmarjen e parotitis nė SIDA Bristol Biomedical Image Archive, University of Bristol. Used with permission Infeksioni i rėndė i kėndit tė buzės nė SIDA Bristol Biomedical Image Archive, University of Bristol. Used with permissionGranulomatoza orofaciale me shtresė gurėsh nė mukozė nė SIDA Bristol Biomedical Image Archive, University of Bristol. Used with permission Sarcoidosis e faqes nė SIDA Bristol Biomedical Image Archive, University of Bristol. Used with permission |
||||||||||
Niveli i pėrparimit tė SIDA lidhur me homoseksualitetin dhe
hemofilinė Figura 7
|
Pamvarėsisht bashkėfaktorėve tė lidhur me mėnyrėn e jetės, personat e infektuar me VIH pėrparojnė drejt SIDA nė njė mėnyrė jashtėzakonisht tė ngjashme. Ndėrkaq nga serokonversioni tek shpėrthimi i sėmundjes duhen afėrsisht 9 vjet (figura 7). Tek tė sapo lindurit, tė infektuar perinatalisht, sėmundja pėrparon mė shpejt. Shėnjat e SIDA mund tė vihen re tek mė shumė se 80 % e fėmijve seropozitivė. Rreth gjysma vdesin nga mosha 9 vjeē. Tek neonatalėt, niveli i ARN virale rritet shpejt nė muajt e parė tė jetės por nuk bie shpejt siē ėshtė vėnė re tek adultėt. Rėnia ndodh pėr njė periudhė prej njė viti ose mė shumė. Kjo me sa duket reflekton efektivitetin e ulėt tė sistemit imun tė infantėve. Ndėrsa tek adultėt, niveli i ARN sė VIH parashikon njė pėrparim tė shpejtė tė SIDA. Ka njė numur faktorėsh qė pėrcaktojnė pėrparimin e infeksionit tė VIH nė sėmundjen klinike tė SIDA.
VIH shtohet por numuri i qelizės CD4+ T nuk ėshtė njė tregues i mirė pėr pėrparimin e shpejtė tė SIDA Shpėrthimi i SIDA ndodh mesatarisht pėr rreth 10 vjet nga infeksioni, porse nė mungesė tė trajtimit tek disa individė ajo mund tė pėrparojė mė shpejt. Rreth 25 % e pacientėve shfaqin shėnja tė SIDA brėnda 5 vjetėsh tė infeksionit ndėrsa tė tjerėt mbeten tė lirė nga sėmundja edhe mė shumė se sa mesatarja. Shpėrthimi i SIDA korelon me pakėsimin e numurit tė qelizave CD4+T, por humbja mė e madhe e qelizave T ndodh nė infeksionin e vonshėm. Duhet tė ketė njė tregues qė mund tė parashikojė prognozėn pėr pėrparimin e SIDA. Nuk ėshtė surprizė, po ngarkesa fillestare e virusit ėshtė njė bazė (nė rast se pacienti monitorohet qė nė fillim pėr numurin e particelave tė virusit) dhe do tė jetė njė parashikim i mirė pėr kohėn qė do tė ketė pacienti deri nė shfaqjen e sėmundjes. Numuri i qelizės CD4 nuk ėshtė njė parashikues i mirė deri nė zhvillimin e vonshėm tė infeksionit (figura 8).
|
||||||||||
Figura 8 Parashikimet e pėrparimit tė SIDA |
Figura 8A
Lidhja midis ngarkesės me virusit pėr ml dhe pėrparimit tė SIDA. Ngarkesa e
virusit pėr 3 mujorė nga niveli mė i ulėt deri tek mė i larti nė kohėn e hyrjes
nė studim, pėrqindja e pacientėve qė pėrparojnė drejt SIDA nė 5 vjet janė 8,
26, 49 dhe 62 (Tė dhėna nga Mellors et al. Science 272: 1167-1170) Figura 8B Lidhja midis nivelit tė ngarkesės me virus pėr ml dhe kohės mesatare tė mbijetesės . Koha mesatare pėr pacientėt nė sejcilin prej kėtyre kategorive tė ngarkesės me virus ėshtė mė shuėm se 10 vjet, 7.7 vjet, 5.3 vjet dhe 3.5 vjet. Figura 8C Lidhja midis numurit tė qelizave CD4+ T pėr ml dhe pėrparimit drejt SIDA. Me pėrjashtim tė pacientėve qė janė futur nė studim me mė pak se 321 qeliza CD4+ pėr mikrolitėr nė gjak, nuk ėshtė parė diferencė nė cilindo kohė tė vdekjes midis pacientėve me sasi qelizash CD4+ prej 322 deri nė mė shumė se 787. |
||||||||||
|
PJESE TE TJERA TE VIH PJESA I VIRUSI I PAMJAFTUESHMĖRISĖ IMUNE TEK NJERZIT DHE SIDA PJESA II VIH DHE SIDA; SĖMUNDJA PJESA IV PĖRPARIMI DHE BASHKĖ-FAKTORĖT PJESA VI NĖNTIPET DHE BASHKĖ-RECEPTORĖT PJESA VII KOMPONENTĖT DHE CIKLI JETĖSOR I VIH PJESA XI INFEKTIMI I QELIZAVE TĖ TJERA NGA VIH DHE POPULLACIONI I POLYMORFIZMIT APENDIX II SHKAKTON VIH- SIDA? APENDIX III KEMIOTERAPIA ANTI-VIH
|
||||||||||
Kthehu nė seksionin e virologji tė Microbiology and Immunology On-line
|