Figura 21
Dinamikat e qelizave CD4 nė infeksionin e VIH
Figura 22
Aktivizimi i qelizave T4 tė infektuara
Figura 23
Latenca
|
LATENCA QELIZORE
Pasi qelizat T4 janė aktivizuar dhe proliferuar nė njė pėrgjgije immune kundrejt
njė antigjeni tė veēantė, shumica e tyre vdesin si pasojė e apopotozis si
pėrgjigje kundrejt antigjenit tė dobėt. Megjithkėtė, disa prej qelizave nuk
vdesin dhe bėhen inaktive (qeliza pushuese T). Ato mbeten pėr njė kohė tė gjatė
nė trup dhe kėshtu ato mund tė pėrgjigjen menjėherė kundrejt njė ekspozimi tė
dytė nga i njėjti antigjen. Kjo quhet memorja imunollogjike dhe ėshtė ky shkaku
pėrse njė pėrgjgije kundrejt njė ndeshjeje tė dytė me njė antigjen ėshtė mė e
shpejtė se sa ajo primarja. Qelizat T4 qė bėhen tė fjetura janė quajtur qelizat
T tė memorjes dhe mund tė mbeten passive (jo proliferative) pėr dekada. Nė rast
se qelizat T4 tė aktivizuara do tė ndodhė qė tė infektohen nga VIH, ato ka shumė
tė ngjarė qė tė vdesin nga apoptoza, por disa nga kėto qeliza mbeten qeliza tė
memorjes. Nė gjėndjen e tyre tė qetė ato nuk replikojnė virusin porse janė
akomma prodhuese tė kopjeve tė ADN sė tij tė integruar nė kromozome nė formėn e
provirusit (figura 21). Nė stimulimin imun tė qelizave tė infektuara tė memorjes,
jo vetėm qė shfaqen gjenet qė janė mjaft tė rėndėsishėm nė pėrgjigjen immune por
gjithashtu gjenet e shprehuara tė VIH lejojnė prodhimin e particelave tė reja tė
virusit (figura 22).
Pėrgjumja e virusit nė qelizat e fjetura T ėshtė pėrshkruar si latencė qelizore
dhe mund tė zgjasė pėr disa orė ose ditė ose dhe mė gjatė nė njė numur tė vogėl
qelizash. Shpresohet qė duke pėrdorur njė terapi aktive tė fuqishme anti-retrovirale
( TAFAR) do tė eliminohet plotėsisht virusi nga pacienti, porse qelizat e
memorjes T4 mund tė pėrbėjnė njė rezervuar tė virusit tė integruar qė nuk mund
tė eliminohet nga kemioterapia dhe mund tė qėndrojė pėr gjatė gjithė jetės.
Latenca shkatėrrohet kur virusi fillon tė proliferojė dhe kjo ndodh kur qelizat
T4 stimulohen gjatė njė pėrgjigjeje antigjenike
MEKANIZMI I LATENCĖS QELIZORE
VIH infekton kryesisht qelizat qė shprehin antigjenin CD4 dhe ko-receptorėt e
pėrshtatshėm. Kjo nėnkupton qė limfocitet T4 janė targeti primar i virusit.
Megjithkėtė, virusi mundet qė tė replikohet vetėm nė qelizat e aktivizuara (
aktivizim i ndarjes), por jo nė qelizat T4 naive tė infektuara ( ato tė cilat
janė aktivizuar nga antigjeni) ose qelizat T4 tė memorjes (ato qė kanė qėnė tė
aktivizuara por nuk kanė pėsuar apoptozisin dhe janė kthyer nė njė gjėndje
qetėsie). Nė kėtėo qeliza thuhet se virusi ėshtė latent.
Nė qelizat naļve, shumica e VIH nuk ėshtė i integruar nė kromozomet. Virusi
ėshtė revers transkriptuar por mbetet si njė provirus ( forma ADN e virusit) nė
cytoplazmė. Nė qelizat T4 tė memorjes, provirusi ėshtė i integruar nė kromozomet
e qelizės sė bujtėsit ku ai zakonisht gjėndet nė intronet e geneve tė
transkriptuar aktivisht. Kėtu ai mbetet nė njė gjėndje latente deri sa qeliza tė
riaktivizohet nė kontakt me antigjenin.
Po pėrse provirusi replikohet vetėm nė qelizat T4 tė aktivizuara? Ka disa
mendime :
-
Qelizat T4 tė qeta mund tė jenė tė
varfėra nga molekula tė vogla (pėr shembull, nukleotidet) tė nevojshme pėr
tė bėrė ARN.
-
Pėr transkriptimin komplet tė
genomės sė VIH nė ARN, kėrkohet prezenca e proteinės sė vogėl virale, Trans-aktivizues
i Transkriptimit (TAT). Nė mungesė tė TAT, transkriptimi ndėrpritet pa u
mbaruar mirė.
-
Nė qelizat pushuese T4 mund tė
ketė gjithashtu varfėri tė faktorėve tė qelizės bujtėse tė nevojshėm pėr
transkriptimin ose prezenca e terminatorėve transkriptues tė enkoduar nė
qelizėn bujtėse.
-
Provirusi i integruar mund tė mos
jetė i pranueshėm pėr makinerinė e transkriptimit tė qelizave pushuese: Kjo
mund tė mos jetė e njėjtė me faktin qė provirusėt shpesh janė gjetur nė
intronet e gjeneve tė transkriptuar aktivisht.
Ndoshta, provirusi transkriptohet
vazhdimisht nė qelizat e memorjes, por ARN virale nuk del nga bėrthama pėr shkak
tė nevojės pėr gėrshetim pėrpara se sa tė dalė. Normalisht, eksporti nga
bėrthama i ARN sė VIH tė pa gėrshetuar varet nė shfaqjen e njė proteine tjetėr
tė tė vogėl tė VIH tė quajtur RSHPV (rregullator i shfaqjes sė proteinės sė
virionit) e cila mund tė jetė e varfėr nė qelizat T4 nė qetėsi.
Mendohet se ka dy forma tė latencės qelizore tė VIH. Nė latencėn para-integruese,
virusi hyn nė qelizat naive nė qetėsi, por pas revers traskriptimit, shumica
mbetet nė cytoplazmė si njė provirus me gjatėsi tė plotė, ndoshta sepse niveli i
ulėt i ATP pengon importin e energjisė sė nevojshme tė kompleksit para-integrues.
Nivelet e ATP rriten kur qeliza T4 ėshtė e aktivizuar dhe importi bėrthamor
pasohet nga integrimi dhe transkriptimi. Disa VIH mund tė hyjnė nė bėrthamėn e
qelizave naive por ato transkriptohen ngadalė pėr shkak se nukleotidet e
nevojshme janė nė sasi tė pakėt. Shumica e kėtyre transkripteve asnjėherė nuk
kompletohen dhe degradohen nga qeliza. Latenca para-integruese ndoshta ėshtė jo
shumė e rėndėsishme klinikisht.
Latenca pas-integruese klinkisht ėshtė shumė e rėndėsishme pasi ajo
karakterizohet prej jetėgjatėsisė sė qelizave T4. Kėto janė qeliza qė kanė qėnė
tė aktivizuara dhe janė kthyer nė njė gjėndje qetėsie. Pėrkundrazi njė sasi e
vogėl virusi prodhohet nė kėto qeliza edhe pse mendohet se virusi ėshtė
integruar nė intronet e geneve qė janė transkriptuar aktivisht. Mendohet qė VIH
mund tė integrohet nė regjionet e kromozomeve tė qelizave nė qetėsi qė
prefencialisht janė supresuar por duket se kjo nuk ėshtė ashtu. Tranksriptimi i
varfėr i VIH mund tė rezultojė nga fenomeni i interferencės transkripticionale
nė tė cilėn transkriptimi i njė geni aktiv iniciohet tek promotoret e tij dhe
polimeraza lexon nėpėrmjet sekuencės sė integruar tė VIH (shif referencės 1).
Sekuenca e VIH transkriptohet nė transkriptin e parė por ai degradohet pas
gėrshetimit sė bashku me mbetjet e intronit. Mė tej promotori i poshtėm i VIH (nė
LTR) mund tė supresohet nga njė promotor aktiv i sipėrm. Ndoshta leximi i
polimerazės nėpėrmjet promotorit tė VIH mund tė shkatėrrojė aftėsinė e tij pėr
tė lidhur faktorėt korrektė tė transkriptimit. Kjo mund tė kapėrcehet kur nė
qelizat T4 tė aktivizuara rritet niveli i kėtyre faktorėve.
Siē pėrmėndem mė lartė, faktorėt e transkriptimit tė nevojshėm pėr
transkriptimin e VIH, tė tillė si faktori bėrthamor kappa B (FBkB) dhe faktori
bėrthamor i qelizave tė aktivizuara T (FBQA), mund tė jenė tė pakėt ose tė
kufizuar nė cytoplazmėn e qelizave nė qetėsi. Shumica e faktorėve tė tjerė qė
lidhen tek LTR e VIH dhe risin transkriptimin e gjenit gjithashtu kėrkohen pėr
transkriptimin e gjeneve specifikė nė njė qelizė tė aktivizuar, pėrfshi NBkB dhe
FBAT. Normalisht kėta faktorė janė cytoplazmatikė sepse ata janė tė lidhur tek
proteinat mbetėse tė citoplazmės por ato ndahen dhe faktorėt e transkriptimit
futen nė bėrthamė kur qeliza T4 aktivizohet. Mungesa e FBkB dhe FBQA nė bėrthamė
nuk pengon komplet transkriptimin e VIH por nė mungesė tė TAT, transkriptet
perfundojnė tė pamaturuar.
TAT ėshtė njė faktor transkripti i enkoduar tek VIH, por nė dallim nga faktorėt
e tjerė qelizorė ai mund tė lidhet tek promotori i ADN sė provirusit tė
integruar dhe tė transkriptojė ARN nga ai. Mė vonė mund tė jetė mjaft i
rėndėsishėm. Nė dallim nga lidhja tek ADN qelizore e faktorėve transkriptues,
TAT vepron nė nivelin e zgjatur tė ARN mė mirė se sa nė fillimin tė ARN. Ajo
lidhet tek njė strukturė specifike dytėsore nė ARN tė quajtur element pėrgjegjės
i TAT (EPTAT). Pasi TAT lidhet tek EPTAT, njė kinazė specifike bashkohet me TAT
( kinazė e lidhur me TAT ose TAK) e cila pėrbėhet prej dy proteinave qelizore.
Njė nga kėto proteina (e quajtur CDK9) fosforilon dy targete tė rėndėsishme tė
qelizės sė infektuar nga VIH. Njė ėshtė ARN polymerazė II duke lejuar
polymerazėn tė vazhdojė zgjatjen e ARN. Tjetra ėshtė njė proteinė rregullatore
negative qė nė fosforilim ndahet nga EPTAT. TAT gjithashtu lidhet mė njė numur
proteinash tė tjera qė rrisin transkriptimin e ARN sė VIH.
Nė mungesė tė TAT, transkriptet e shkurtėra (rreth 100 nukleotide) nisin nga
qelizat e infektuara me VIH por polymeraza zakonisht nuk procedon pėrtej EPTAT.
Kėto transkripte tė shkurtėra janė gjetur tek pacientėt e infektuar tė cilėt
janė trajtuar me kokteil medikamentesh anti-VIH. Janė gjetur disa molekula tė
plota tė ARN sė VIH porse TAT dhe EPTAT ndoshta nuk rriten mjaftueshėm pėr tė
shtuar nė nivel tė lartė ARN e VIH nė cytoplazmė.
LATENCA KLINIKE
Latenca qelizore ėshtė e ndryshme nga latenca klinike sė cilės i referohet fakti
qė shėnjat e infeksionit tė VIH nuk manifestohen nė vehtvehte si SIDA pėr shumė
vjet (figura 23).
Referenca 1:
Lassen K, Han Y, Zhou Y, Siliciano J, Siliciano RF. Natyra shumė faktoriale
e latencės sė VIH-1 .
Trends Mol Med. 2004, 10: 525-31.
|