x |
x |
|
|
x |
BAKTERIOLOGJIA |
IMUNOLOGJIA |
MIKOLOGJIA |
PARAZITOLOGJIA |
VIROLOGJIA |
ANGLISHT |
VIROLOGJI KAPITULLI I
SHTATĖ
PJESA E DHJETĖ
VIRUSI I PAMJAFTUSHMĖRISĖ IMUNE TEK NJERIU DHE SIDA
Dr Richard Hunt
Professor
University of South Carolina School of Medicine
Pėrktheu:
Profesor Kristaq Bėrxholi
Virolog - Fakulteti i Mjekėsisė
Veterinare
Departamenti i Lėndėve
Paraklinike
Tiranė
-
Shqipėri
|
SPANJISHT |
E-MAIL DR BERXHOLI |
|
|
|
LIDHJE ME
SEKSIONET E TJERA TĖ VIH DHE SIDA JANĖ NĖ FUND TĖ KĖSAJ FAQEJE
|
Budingu shkakton lizisin e qelizės
Formacioni i sinciciumeve
Qeliza tė
infektuara janė shkatėrruar nga qelizat cytotksike T
Figura 27 Disa mekanizma tė mundshme pėr humbjen e qelizave T4 pas
infeksionit me VIH
|
PĖRSE KA NJĖ HUMBJE
PROGRESIVE TĖ QELIZAVE NDIHMĖSE T CD4+?
PĖRSE QELIZAT VRASĖSE CD8+ ZHDUKEN NĖ STADET E FUNDIT TĖ SĖMUNDJES?
Pėrse, kur vetėm 1 qelizė nė 10,000 (nė fillim) ose 1 nė 40 (mė vonė) kanė
infeksion produktiv, zhduken tė gjitha qelizat T4? Ende ėshtė e paqartė pėrse
qelizat CD4+ zhduken tė gjitha, megjithatė ka njė numur mundėsish:
a) Nė qelizat CD4 tė aktivizuara
dhe tė infektuara sintetizohen dhe ka njė numur tė madh virionesh tė
sintetizuara. Kėta budojnė nga qeliza dhe pėrfundojnė nė ēpuarjen e
membranės (figura 27). Por qeliza ka nevojė qė tė jetė e infektuar por pėr
kėtė qė ndodhi dhe shumica e qelizave CD4 nuk janė tė infektuara.
b) Meqėnėse membrana e VIH fuzionohet me membranėn e qelizės qė do tė
infektohet si pasojė e mekanizmit tė varėsisė nga pH, formimi i sinciciumeve
mund tė shpjerė nė pėrhapjen e virusit tek qelizat e pa infektuara (figura
27). Por sinciciumet nuk janė shumė tė zakonshėm.
c) Qelizat e infektuara qė prodhojnė proteinat virale (por jo ato nė gjėndje
qetėsie-letente) do ti paraqesin kėto proteina nė sipėrfaqe tė qelizės tė
lidhur me antigenėt e histokompaktibilitetit MHC klasa I. Qeliza e infektuar,
ashtu si dhe qeliza tė tjera tė infektuara, do tė shkatėrohet nga qelizat
cytotoksike T(figura 27). Pėrsėri kjo ndodh nė qelizat qė janė tė infektuara
nga VIH.
d) Gp120 ėshtė e lidhur tek Gp41 nė sipėrfaqe tė virusit por me ndėrveprim
jo kovalent dhe nė mėnyrė frekuente eliminohet nga qeliza e infektuar ose
nga particelat virale. Ky lidhet tek qelizat e pa infektuara nėpėrmjet
antigjenit CD4 dhe si rezultat ato duken tė infektuara dhe shkatėrrohen nga
sistemi imun.
e) Ka tė dhėna qė antitrupat cytotoksikė tė lidhur me SIDA, nė pacientėt e
infektuar, mund tė veprojnė me antigenin specifik nė sipėrfaqe tė qelizave
T4 tė aktivizuara por jo tė infektuara.
|
|
Lidhja e cytokinave indukton shfaqjen e FNT-alfa nė
makrofagėt dhe shfaqjen e receptorit nė qelizėn CD8+ T
Qelizat bien nė kontakt me njera tjetrėn. FNT-alfa ndėrvepron me receptorin.
Pasoja ėshtė apoptoza.
Makrofagėt
gėlltisin qelizėn T
Figura 28 Induktimi i apoptozės nė qelizat T8
|
f) SIDA mund tė ketė njė komponent
auto-imun. Nė njė pėrgjigje normale antigjenike tė mbartur nga qelizat T4,
antigjeni CD4 ndėrvepron me tipin II tė MHC. Meqėnėse Gp120 gjithashtu
lidhet tek CD4, Gp120 mund tė imitojė antigjenėt e MHC klasa II pasi tė dy e
kanė ; nė tė vėrtetė ato duken se janė regjione tė sekuencave tė ngjashme nė
dy proteina. Kėshtu antitrupat anti Gp120 mund tė shndrohen gjithashtu nė
antitrupa anti MHC. (Kjo mund tė krijojė shqetėsime nė prodhimin e vaksinės).
g) Ka mundėsi qė VIH mund tė infektojė njė nėndarje tė qelizave T4 qė
domosdoshmėrisht shkakton pėrhapjen e tij nė tė tėrė popullacionin e
qelizave T4.
h) Proteinat e VIH mund tė ndryshojnė funksionin e qelizave T4. Ka disa tė
dhėna pėr kėtė.
i) Aktualisht, njė nga mundėsitė e studjuara mė aktivisht pėr humbjen e
gjithė popullacionit tė qelizave CD4+ dhe CD8+ ėshtė qė VIH inicion
apoptozisin (vdekjen e programuar) nė kėto qeliza (Apoptozisi ėshtė njė
process normal nė qelizat T4 pėr tė mposhtur autoimunitetin dhe pėr tė
pėrfunduar pėrgjigjen immune) (figura 28). Kjo aktualisht mendohet se ėshtė
faktori kryesor nė humbjen e qelizave CD4 gjatė pėrparimit tė sėmundjes.
Disa prej tė dhėnave mė lartė mund tė
shpjegojnė pėrse vetėm njė pjesė e vogėl e qelizave T4 duket se janė tė
infektuara nė njė kohė tė dhėnė dhe tė gjitha zhduken nė stadet e vonshme tė
sėmundjes. Kjo mundet gjtihashtu tė ndodhė se virusi kalon nga njė popullacion i
qelizave T4 tek njė tjetėr dhe ndruesi ėshtė ko-receptori (shif mė lartė).
Qelizat CD8+ nuk janė tė infektuara nga VIH (pėr shkak se ato nuk kanė receptor
CD4) dhe numuri i tyre mbetet i lartė gjatė kursit tė sėmundjes pėr shumė vjet.
Dhe mandej qė deri tashmė ėshtė e pa shpejgueshme, ato vdesin shumė shpejt.
Duket se disa nėntipe tė VIH, qė duken se ndodh nė infeksionin e vonshėm, nxisin
nė masė apoptozisin e qelizave CD8, megjithėse CD8 janė CD4-, ato kanė
ko-receptorė CXCR4 dhe VIH mund tė lidhet nė to (vetėm shtamet e fundit tė VIH
mund tė induktojnė sincicume). Meqėnėse antigjeni CD4 nuk ėshtė present nuk ka
infeksion por lidhja tek CXCR4 dėrgon sinjale nė qelizė, sinjale pėr apoptozisin
dhe pėr pasojė eliminohen njė numur i madh i qelizave CD8+. Interesante ėshtė qė
qelizat CD8 vdesin vetėm kur janė prezent makrofagėt.
|
|
Po si ndodh kjo? Ėshtė e njohur tashmė
qė lidhja e shtameve tė VIH qė arrijnė vonė nė infeksion tek receptorėt CXCR4
vėnė nė lėvizje faktorin alfa tė nekrozės rruga e transdukcionit tė vdekjes (figura
28). Nė makrofagėt, lidhja e ligantit tek receptori CXCR4 nė sipėrfaqe tė
qelizės indukton shfaqjen e faktorit alfa tė nėkrozės sė tumorit. Nė qelizat
CD8+ T, e njėjta lidhje shkakton nxitjen e shfaqjes sė receptorit II tė FNTalfa(Faktori
Nekrozė i Tumoreve-alfa).
Kur njė makrofag i tillė dhe qeliza T CD8+ vijnė nė kontakt, FNT-alfa nė
makrofagė lidhet tek receptori i FNT-afa nė qelizėn CD8+ T. Kjo nxit njė sinjal
tė apotozisit tek qelizat CD8+ qė rezulton nė vezikulimin e qelizės CD8+ T (figura
28). Makrofagėt mandej fagocitojnė qelizat T tė mbetura. Kjo shpjegon pėrse
makrofagėt do tė jenė present kur vdesin qelizat CD8+. Po pėr ēfarė arsye kjo
ndodh natyralisht? Pėrse kemokinat veprojnė si sinjal vdekjeje pėr qelizat T
CD8+?. Kėto qeliza janė qeliza vrasėse dhe mund tė shkaktojnė ērregullime
serioze nė rast se ato pėrfundojnė nė njė vend tė gabuar . Mendohet qė kemokinat
drejtojnė qelizat CD8+ pėr tė ndėrmjetėsuar pėr fatin e vdekjes sė makrofagėve
po tė mos arrijnė ata nė vend vendosjen e pėrshtatshme tė tyre.
|
|
|
|
PJESE TE TJERA TE VIH
PJESA I VIRUSI I PAMJAFTUESHMĖRISĖ IMUNE
TEK NJERZIT DHE SIDA
PJESA II VIH DHE SIDA; SĖMUNDJA
PJESA III KURSI I SĖMUNDJES
PJESA IV PĖRPARIMI DHE
BASHKĖ-FAKTORĖT
PJESA V STATISTIKAT
PJESA VI NĖNTIPET DHE
BASHKĖ-RECEPTORĖT
PJESA VII KOMPONENTĖT DHE CIKLI
JETĖSOR I VIH
PJESA VIII LATENCA E VIH
PJESA IX GJENOMA E VIH
PJESA X HUMBJA E QELIZAVE
CD4
PJESA XI INFEKTIMI I QELIZAVE
TĖ TJERA NGA VIH DHE POPULLACIONI I POLYMORFIZMIT
APENDIX I VAKSINA ANTI-VIH
APENDIX II SHKAKTON VIH-
SIDA?
APENDIX III KEMIOTERAPIA
ANTI-VIH
|
|
|
|
Kthehu
nė seksionin e virologji tė Microbiology and Immunology On-line
faqja sė fundi e ndėrruar nė
Monday, February 16, 2015
faqja mbahet nga
Richard Hunt
|