x | x | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
x |
BAKTERIOLOGJIA | IMUNOLOGJIA | MIKOLOGJIA | PARAZITOLOGJIA | VIROLOGJIA | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
ANGLISHT |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
SPANJISHT | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
E-MAIL DR BERXHOLI | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
LIDHJE ME SEKSIONET E TJERA TĖ VIH DHE SIDA JANĖ NĖ FUND TĖ KĖSAJ FAQEJE | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Rastet mė tė shumta tė vdekjeve nėpėr botė OBSH-WVO Figura 9 |
Ka sė paku 33.2 million njerėz (vlerėsimi mesatar: 30.6 million - 36.1 million) tė infektuar me VIH nė botė nga tė cilėt vetėm rreth 22.5 million (luhaten: 20.9 million - 24.3 million) janė nė Afrikėn sub-Sahariane ku prevalenca e infeksionit nė adultėt ėshtė 5.9%. Afėrsisht 14,000 infeksione tė reja tė VIH ndodhin nė ditė nė gjithė botėn dhe mbi 90% janė nė vėndet nė zhvillim. Njė mijė prej tyre janė fėmijė me moshė me mė pak se 15 vjeē. Nga infeksioni tek adultėt, 40 % tė tyre janė gra dhe 15 % nė individėt e moshės nga 15-25 vjet. Infeksioni perinatal tashmė rezulton nė njė numur tė madh tek fėmijtė tė cilėt lindin tė infektuar me VIH. 30-50 e nėnave tė infektuara transmetojnė VIH tek fėmijtė nga tė ushqyerit me qumėshtin e tyre dhe rreth njė e katėrta e bebeve tė lindur nga nėna tė infektuara janė dhe vetė tė infektuar.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Zhvillimi i njė epidemije. Vlerėsimi i incidencės sė SIDA nė SHBA
gjatė 2000 Figura 10A
Rastet me SIDA mbi bazėn e moshės dhe seksit, Raportuar 1981-1998,
Amerikė ( Qendra e Kontrollit Sėmundjeve-QKS-CDC)
Vlerėsimi i rasteve tė adultėve dhe adoleshentėve qė jetojnė me SIDA sipas
seksit , 1993 - 2001, Shtetet e Bashkuara . QKS-CDC |
STATISTIKAT E SHTETEVE TĖ BASHKUARA NGA QENDRA PĖR KONTROLLIN E SĖMUNDJEVE Numuri total i rasteve Nga Djetori 2005, 984,155 Amerikanė janė raportuar se janė infektuar me SIDA (nga 641,086 nė 1996). Rastet totale nė adultėt dhe adoleshentėt me raste SIDA nė total janė 943,525 me 761,723 raste nė meshkuj dhe 181,802 raste nė femra (figura 10B). Pėrgjatė sė njėjtės periudhė janė parė, 9,101 raste me SIDA nė fėmijtė me moshė nėn 13 vjeē. Sė paku janė 550,394 Amerikanė tė infektuar me SIDA qė kanė vdekur ( shifrat janė tė 2005). Prej kėtyre, 525,442 janė adultė ose adoleshentė dhe 4,865 janė fėmijė nėn 13 vjet. Nė fillim tė viteve tė epidemisė, incidenca u rrit nga 65-95 % ēdo vit, por pjesėrisht si rezultat i pėrpjekjeve pėr tė evidentuar ata me risk tė lartė, niveli i rritjes ka rėnė nė mė pak se 5 % nė vit nga mesi i 1990. Kjo ishte pėrpara futjes sė terapisė sė kombinuar pėr VIH. Nė 1996, vlerėsimi i incidencės zbriti pėr herė tė parė poshtė 6%. Vdekjet midis personave me SIDA gjithashtu ranė pėr herė tė parė nė vitin 1996 nė 25% (Figura 10A) (Mė shumė informacion)
Shėnim: Gjithnjė e mė shumė njerėz me infeksion tė VIH mbijetojnė nė mėnyrė tė sukseshme pėr shkak tė ndėrhyrjes me kemioterapikė, numuri i njerėzve tė infektuar ėshtė nė rritje edhe pse njė pjesė e njerėzve vdesin nga SIDA (figura 10C9). Kėshtu nė rast se rėnia e vdekjeve nga SIDA do tė vazhdojė, do tė ketė njė rritje gjithashtu nė prevalencėn e VIH, duke theksuar se frenimi i rritjes ka nevojė pėr njė shėrbimi parandalimi dhe trajtimi. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Vlerėsimi
i rasteve tė SIDA tė lidhur me vdekjet nė botė 1980-2000 OBSH - WHO
Transmetimi i VIH nga nėna tek fėmija nėpėrmjet ushqimit tė gjirit ose shkaqe tė tjera nė vitet 1979-1999 OBSH - WHO Prevalenca e VIH midis grave shtatzana nė provincat e Afrikės sė Jugut 1990-97
Niveli i prevalencės midis banėrve in Kisumu (13-19 vjet), Kenya, mbi
bazėn e moshės UNAIDS |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Niveli i prevalencės sė VIH midis grave nė moshėn e tyre midis dhjetė dhe
20 vjet, studime tė ndryshme Afrikanė 1995-98 UNAIDS CNdryshimet nė zgjatjen e jetės nė vėnde tė seleksionuara tė Afrikės me prevalencė tė lartė tė VIH, 1950-2000 UNAIDS Shko kėtu pėr mė shumė tė dhėna pėr prevalencėn e SIDA dhe VIH UNAIDS (PowerPoint) Figura 11
Figure 11 |
STATISTIKAT BOTĖRORE NGA ORGANIZATA BOTĖRORE E SHĖNDETĖSISĖ (OBSH) DHE UNAIDS Infeksioni i VIH ka rritje nė perėndim dhe vala e infeksionit qė rrezikon tė infektojė heteroseksualėt perėndimorė nuk po materializohet. Megjithkėtė , ky nuk ėshtė rasti i njėjtė ku nė Azinė jugore dhe nė Afrikėn jugore ka njė rritje shumė mė tė madhe .
Ka tė ngjarė qė faktorė tė tjerė pėrveē prezencės tė VIH tė influencojnė nė kursin e sėmundjes, porse nuk ka tė dhėna tė plota qė tė ketė ndonjė agjent tjetėr infektiv veē VIH nė SIDA (Lutemi, pėr hollėsira tė mėtejshme shifni apendiksin).
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Statistikat e infeksionit tė VIH sipas kontinenteve
Epidemija globale dhe e Afrkės sub-Sahariane
Pėrhapja e infeksionit tė VIH nė Afrkėn e Jugut 1986-2001 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Figura 13 Prevalenca e VIH ne adultėt nė Afrikėn sub-Sahariane, 1986-2001 |
Numri i njerėzve qė jetojnė me VIH/SIDA nė Afrikėn sub-Sahariane, 1980-2001 |
Numuri i njerėzve qė kanė vdekur nga VIH/SIDA nė Afrikėn Sub-Sahariane, 1980-2001 |
Prevalenca e VIH midis grave shtatzane nė Afrikėn e Jugut, 1990 deri 2001 |
Kenia: Prevalenca VIH pėr adultėt dhe gratė shtatzane nė zonat kryesore urbane dhe jashtė zonave urbane |
Niveli i prevalencės sė VIH midis grave shtatzane tė kontrolluara nė klinikat pas lindjes nė qytetet urbane nė Kamerun: 1989-2000 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Senegal: Prevalenca e VIH pėr gratė shtatėzėna zonat kryesore urbane dhe zonat kryesore jashtė asaj urbane | Perqindja e humbjes sė forcės sė punės nga SIDA prej 2005 dhe 2020 nė vėnde tė zgjedhura tė Afrikės | Prevalenva e VIH sipas nivelit edukativ nė moshat 15-44, Zimbabve, 2000 | Prevalenca midis grave shtatzane nė zonat kryesore urbane, Uganda | Prevalenca e VIH midis banorėve me moshė 13 -19 vjetė sipas moshės nė Kisumu, Kenya |
Paraqitja e strukturės sė popullatės me ose pa epidemi tė SIDA, Botsvana, 2020 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Rritja e mortalitetit midis burrave me moshė midis 15 dhe 60, vėnde tė zgjedhura tė Afrikės, 1986-1997 | Mortaliteti qė i atribuohet VIH tek adultėt, studim mbi bazėn e komunitetit nė Afrikė, 1990-1996 | Probabiliteti i djemve tė Zimbabvianė me moshė 15 vjet qė vdesin para moshės 50, tendenca nė kohė , vrojtime tė nacionaliteteve tė ndryshme |
Vlerėsimi i impaktit tė SIDA nė nėnnivelin e mortalitetit tė 5 fėmijve, vėndet tė zgjedhura tė Afrikės , 2010 |
Ndryshimi nė parashikimin e jetės nė vėnde tė seleksionuara tė Afrikės me prevalencė tė lartė dhe tė ulėt tė VIH: 1950 - 2005 |
Reziku i jetės prej vdekjes nga SIDA pėr djemtė me moshė 15 vjet, pretendim i pandryshuar ose pėrgjysmimi i riskut tė infektuarve me VIH, nė vėnde tė zgjedhura |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Drejtimi i rasteve tė vdekjeve nė Afrikė, 2000 | Vlerėsimi dhe paraqitja e vdekjeve nė moshat 15-34, me ose pa SIDA nė Afrikėn e Jugut: 1980-2025 | Perqindja e vajzave me moshė prej 15-19 tė cilat nuk dinė se janė tė infektuar me VIH pėr shkak tė mardhėnieve me persona nė dukje tė shėndetshėm, 1994-1999 | Prevalenca e VIH midis moshave 13 deri 19 vjet Masaka, Uganda, 1989 deri 1997 |
Niveli i prevalencės sė VIH midis shtatzanisė tė moshės 15 deri 19 vjet, Lusaka, Zambia, 1993 deri 1998 |
Prevalenca midis grave shtatzane jashtė zonave kryesore urbane, Uganda | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Tendenca e prevalencės sė VIH midis grave shtatzana nė Kampala, Uganda: 1991-2000 | Prevalenca e VIH (%) tek adultėt nė Afrikė, 2005 |
Prevalenca e VIH (%) midis grave shtatzane tė vrojtuara nė klinikat pas lindjes
nė Afrikėn sub-Sahariane, 1997/98-2004 |
Prevalenca e VIH (%) sipas gjinisė dhe rezidencės urbane/rurale, nė vėnde tė
zgjedhura tė Afrikės sub-Sahariane, 2001-2005 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Imazhet ne 5 reshtat e mėsipėrm janė nga WHO/UNAIDS (OBSH/UNAIDS) | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
PJESE TE TJERA TE VIH PJESA I VIRUSI I PAMJAFTUESHMĖRISĖ IMUNE TEK NJERZIT DHE SIDA PJESA II VIH DHE SIDA; SĖMUNDJA PJESA IV PĖRPARIMI DHE BASHKĖ-FAKTORĖT PJESA VI NĖNTIPET DHE BASHKĖ-RECEPTORĖT PJESA VII KOMPONENTĖT DHE CIKLI JETĖSOR I VIH PJESA XI INFEKTIMI I QELIZAVE TĖ TJERA NGA VIH DHE POPULLACIONI I POLYMORFIZMIT APENDIX II SHKAKTON VIH- SIDA? APENDIX III KEMIOTERAPIA ANTI-VIH
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Kthehu nė seksionin e virologji tė Microbiology and Immunology On-line
|