Histopatologjia tregon nodulet
mikrogliale nė
trurin e pacientit i cili ka vdekur nga SIDA. Nodulet mikrogliale tė
trurit janw lezione jo mikroskopike jo specifike shpesh tė
lidhura me infeksionin fatal tė
VIH.
(CDC/Dr. Edwin P. Ewing, Jr.
epe1@cdc.gov)
Figura 29 |
QELIZA TĖ TJERA QĖ
INFEKTOHEN NGA VIH
Megjithėse qelizat CD4+ T4 zakonisht janė konsideruar se janė qelizat mė tė
rėndėsishme nė kursin e SIDA dhe humbja e tyre tė shpie nė ndrydhjen e sistemit
imun, infektohen dhe qeliza tė tjera. Makrofagėt janė shumė tė rėndėsishėm pasi
ata formojnė rezervuar jashtė gjakut dhe mbartin virusin nė indet jashtė
vaskulare. Makrofagėt e maturuar jo proliferativė mbėshtesin prodhimin e VIH pėr
njė kohė tė gjatė pa u vrarė nga ai (virusi). Nuk ka latencė nė kėto qeliza,
virusi budon. Prodhimi i cytokinave nga makrofagėt e infektuar ėshtė gjithashtu
shmangje e tė shpurit drejt njė numuri efektesh dytėsore. Sėmundja dinake qė
ėshtė karakteristikė e infeksioneve tė VIH nė Afrikė rezulton nga shkatėrrimi i
cytokinave tė makrofagėve. Ky ērregullim tė kujton sėmundjen e Visnae tek dhėntė
dhe infeksionet e Visnae kanė pjesėmarės makrofagėt. Makrofagėt dhe qelizat e
ngjashme me makrofagėt infektohen nėpėrmjet rrugės sė antigjenit CD4. Gjithashtu,
meqėnėse virusi indukton pėrgjigje tė mirė antitrupash tek bujtėsi, qelizat qė
shfaqin receptorėt Fc ose tė komplementit do ta marrin virusin.
Janė tė infektuara dhe disa qeliza negative CD4-; pėr shembull, qelizat
epiteliale tė vaginės dhe rektumit, qelizat endoteliale tė kapilarėve tė trurit
dhe qelizat e tjera tė SNQ tė tilla si astrocytet dhe qelizat gliale (figura
29). Ato mund tė marrin virusin e VIH nėpėrmjet receptorėve galaktocerebroside.
Qelizat dentrike mundet qė gjithashtu tė jenė mjaft tė rėndėsishme. Kėto qeliza
duken se i kapin virionet dhe i mbartin ato pėr tek nyjet limfatike (shif
gjithashtu seksionin 7).
POLYMORFIZIMI I POPULLATĖS DHE
VARIANTET E VIH
Polimorfizimi i popullatės rezulton nga niveli i lartė i gabimeve tė revers
transkriptazės dhe ARN polymerazės II tė cilat pėrdoren pėr tė replikuar
gjenomėn virale. Niveli i gabimit ėshtė 1 nė 2000-10.000 nukleotide. Kjo sė
bashku me nivelin e lartė tė prodhimit tė qelizave CD4+ dhe infeksionin,
nėnkupton qė ēdo mutacion i vetėm vendor i mundshėm nė genomėn virale ditor
arrin nė thuajse 1% tė tė gjithė mutacioneve tė dyfishta qė ndodhin nė sejcilėn
ditė. Si rezultat, virusi i izoluar nga pacientėt me SIDA ėshtė shumė i ndryshėm
nga virusi infektues orgjinal. Nė tropizimin qelizor, dallohen dhe nėn-shtame tė
ndryshėm. Disa formojnė sinciciume, disa jo. Dhe si ėshtė theksuar tashmė tipet
e makrofagėve tropikė qė nuk induktojnė sinciciume ndoshta janė forma infektive
(Shėnim: shumė vaksina janė bėrė kundrejt VIH-1 qė indukton formėn e
sinciciumeve dhe polimorfizimi paraqet njė pengesė pėr zhvillimin e suksesshėm
tė vaksinės). Proteina kryesore variabile ėshtė Gp120 dhe brėnda njė pacienti tė
vetėm, zakonisht VIH-1 luhatet nga 1-6% nė genet ENV. Ka disa vėnde tė ruajtur
nė Gp120 nė tė cilėn mutacionet nga sa mund tė mendohet janė tė dukshėm (p.sh.
vendi i lidhjes CD4). Por shumė shpesh glykozilimi maskon kėtė vend tė ruajtur (i
cili gjithashtu ėshtė problem pėr zhvillimin e vaksinės). Gp41 nuk ėshtė i
glykoziluar dhe vėndi i fuzionit ėshtė i nevojshme qė tė jetė i ruajtur (kjo
ndoshta mund tė jetė njė vend pėr njė vaksinė tė mundshme).
Krahasimi i variacioneve brėnda njė individi, ka shumė variabilitet tė madh nė
tė gjithė botėn. Nėn-tipet gjenetike tė VIH-1 ndryshojnė deri nė 30% nė
sekuencat e aminoacideve tė genit ENV. Ka sė paku 10 nėntipe tė VIH-1.
Po nuk ėshtė vetėm niveli i mutacionit nga revers transkriptaza njė problem.
Ėshtė e mundshme pėr njė person tė infektohet nga nėntipe tė ndryshme tė VIH-1
dhe nė njė qelizė tė kemi njė ko-infeksion. Rezultati ėshtė virusė me njė ARN
nga njė nėntip dhe njė ARN tjetėr nga njė nėntip tjetėr. Nė ciklin e fundit tė
infeksionit kemi rekombinim. Ėshtė parė qė njė nėntip rekombinant (VIH-1E) ėshtė
i pėrhapur nė tė gjithė globin. Impakti i zhvillimit tė kėtyre nėntipeve ėshtė i
madh pasi ata mund tė prekin efikasitetin e testeve tė gjakut tė infektuar. Mė
tej ata duhet qė tė kihen parasysh kur mendohet pėr njė vaksinė. Ka gjithashtu
mundėsi qė ata mund tė jenė sinjifikativisht tė ndryshėm nė transmetimin e
nėntipeve tė ndryshme (VIH-1 ėshtė mė shumė i transmetueshėm se sa VIH-2).
|