|
|||||
|
BAKTERIOLOGJIA | IMUNOLOGJIA | MIKOLOGJIA | PARAZITOLOGJIA | VIROLOGJIA |
|
|||||
SPANJOLLISHT | |||||
E-MAIL DR LUL RAKA | |||||
Universiteti i Prishtinės | |||||
|
|||||
FJALĖT KYĒE |
ENTEROBACTERIACEAE Veēoritė e pėrgjithshme Ky grup i mikroorganizmave pėrfshin bakteret qė shkaktojnė infeksione primare tė traktit gastrointesinal tė njeriut. Kėto baktere referohen si enterike (duke mos marrė parasysh qė shkaktojnė ērregullime tė zorrėve). Bakteret qė sulmojnė traktin gastrointestinal janė E. coli dhe Salmonella, tė gjitha speciet e Shigellave dhe Yersinia enterocolitica. Sėmundja reumatizmale, Sindroma e Reiterit (HLA-B27) mund tė jenė si pasojė e ekspozimit me Salmonella, Shigella ose Yersinia. Mikroorganizmat tjerė qė nuk bėjnė pjesė nė Enterobacteriaceae, duke pėrfshirė Campylobacter dhe Chlamydia janė poashtu shkaktarė tė Sindromit tė Reiterit. Yersinia pestis shkaktare e murtajės do tė spjegohet ndaras me zoonozat. Pjesėtarėt e kėsaj familje janė shkaktarėt kryesor tė infeksioneve oportune ( duke pėrfshirė septikeminė, pneumoninė, meningjitin dhe infeksionet urinare). Shembuj tė gjinive qė shkaktojnė infeksione oportune janė: Citrobacter, Enterobacter, Escherichia, Hafnia, Morganella, Providencia dhe Serratia. Seleksionimi i terapisė antibiotike ėshtė kompleks i shkaktuar nga diversiteti i organizmave. Disa prej mikoorganizmave shkaktojnė sėmundje tė asocuara tė bashkėsisė te personat e shėndoshė. Klebsiella pneumoniae ėshtė e pėrfshirė shpesh nė infeksionet respiratore. Mikroorganizmi ka kapsulė tė shprehur qė i ndihmon nė patogjenitetin e saj. Infeksioni mė i zakonshėm i traktit urinar ėshtė i shkaktuar nga E. coli. Rruga kryesore e infeksionit urinar ėshtė ascedente e shkaktuar nga kontaminimi fekal. Proteusi ėshtė njė tjetėr shkaktar i zakonshėm i traktit urinar; prodhon ureazėn e cila e zbėrthen urenė dhe e bėn urinėn alkalike.
|
||||
Figure 1A Reaksionet nė TSI agar. Pėr informata mė detale tė kėsaj figure, shkoni kėtu. © Neal R. Chamberlain, Kirksville College of Osteopathic Medicine, Kirksville, MO and The MicrobeLibrary |
Figura 1B
Fermentuesit
llaktozė-negativė nė agarin e Hektoenit qė pėrmban kripėra biliare dhe
indikatorė acidik (bromtimol blu dhe acid fuksinė). Bakteret Gram pozitive
inkibohen, prandaj agari ėshtė selektiv pėr rritjen e baktereve Gram-negative.
Bakteret qė fermentojnė llaktozėn marrin ngjyrė portokalli kurse ato qė nuk e
fermentojnė japin koloni me ngjyrė tė gjelbėrt nė tė gjelbėr-tė kaltėr. Kjo ka
rėndėsi nė dallimin e baktereve patogjene ndaj baktereve tė florės normale nė
mostrat e fecesit. Por, megjithatė ėshtė vėshtirė tė dallohen bakteret
jofermentuese nga njėra tjetra. Mikrobet me dukje tė tillė tė kolonive mund tė
jenė Salmonella, Proteus ose Shigella. © Pat Johnson, Palm
Beach Community College, Lake Ėorth, Florida
and
The MicrobeLibrary
Figure 1C Rritja e fermentuesve llaktozė-negativ nė agarin e MacConkey qė pėrmban kripėra biliare dhe kristal violet pėr pengimin e rritjes sė baktereve Gram pozitive. Agari poashtu pėrmban llaktozė dhe ngjyrė tė kuqe qė i dallon fermentuesit e llaktozės nga ato qė nuk e fermentojnė llaktozėn. Kolonitė e baktereve llaktozė pozive janė me ngjyrė rozė deri nė tė kuqe, kurse ato llaktozė negative janė pa ngjyrė ose transparente. Ky agar nuk i dallon bakteret llaktozė negative; kjo rritje mund tė tregojė se bėhet fjalė pėr disa mikroorganizma- p.sh. Proteus, Salmonella ose Shigella. Nė mostrat e fecesit rritja e kėtyre kolonive mjafton pėr tė vazhduar ecurinė e mėtejme diagnostike tė identifikimit. © Pat Johnson, Palm Beach Community College, Lake Ėorth, Florida and The MicrobeLibrary Figura 1D Rritja e fermentuesve llaktozė negativ nė agarin me Eozinė metilen blu (EMB) qė pėrmban kripėra biliare dhe ngjyra qė pengojnė rritjen e baktereve Gram pozitive. Rritja nė EMB agar ėshtė e dobishme pėr dallimin ndėrmjet baktereve llaktozė pozitive dhe llaktozė negative qė janė pa ngjyrė. Salmonella dhe Shigella, tė dyjat patogjnė fermentues llaktozė negativė mund tė dallohen nga bakteret tjera tė florės sė zorrėve qė e fermentojnė llaktozėn. © Pat Johnson, Palm Beach Community College, Lake Ėorth, Florida and The MicrobeLibrary |
||||
Figura 2. Bakteret (shkopth), mykrrat (rrethore), dhe hifet fungale (filamentoze) nė shpuzėn e kuzhinės © Dennis Kunkel Microscopy, Inc. me leje
Figura 3 |
Gastroenteriti, diarrea dhe dizenteria
|
||||
Figura 4A Mikrografia transmisive elektronike e Escherichia coli O157:H7.
CDC/Peggy S. Hayes
psh1@cdc.gov Figura 4B Kronologjia e infeksioneve me E. coli O157:H7, njė sėmundje e pėrhapur me ushqim. CDC
|
Kėto mikroorganizma mund tė shkaktojnė kolit hemorragjik ( tė karakterizuar me diare me gjak dhe tė bollshme me disa leukocite tek pacientėt afebril). Megjithatė, rėndėsia e tyre ėshtė duke u rritur ( fig 4) me njohjen e epidemive tė shkaktuara nga kontaminimi i mishit tė hamburgerit. Mikroorganizmat mund tė pėrhapen nėpėr gjak dhe tė shkaktojnė sindromin hemolitiko-uremik sistemik ( anemia hemolitike, trombocitopenia dhe insuficienca e veshkave). Prodhimi i vero-toksinės ( biokimikisht e ngjashme me shiga-toksinėn ) ėshtė e asocuar me kėtė grup tė mikroorganizmave. Toksina ėshtė e koduar nga fagu lizogjenik. Hemolizinat ( tė koduara nga plazmidet) poashtu janė tė rėndėsishme nė patogjenezė. |
||||
Figura 5. Shigella dysenteriae Bacil prokariot enterik, Gram-negativ, fakultativ anaerob; shkakton dizenterinė bacilare. Mė se shpeshti haset nė ujėrat e kontaminuara me feces tė njeriut. © Dennis Kunkel Microscopy, Inc. Me leje |
Shigella |
||||
Figure 6. Salmonella bacil prokariot duke u ndarė; vėreni
flagjelat. Shkakton salmonellozėn (helmim me ushqim). (x 20,800)
©
Dennis Kunkel Microscopy, Inc.
Me leje Figura 7a. Izolimi i Salmonella enteritidis sipas regjioneve, SHBA, 1974-1994 CDC |
Salmonella (figura 6) |
||||
Figura 7b Yersinia enterocolitica bacil Gram-negativ, fakultativ anaerob (duke u ndarė). Kjo baktere liron toksina qė shkaktojnė enterit me dhembje qė i pėrngjan apendicitit. © Dennis Kunkel Microscopy, Inc. Me leje |
|
||||
|
VIBRIO Kėto janė baktere Gram negative. Janė nė formė tė presjes, anaerobe fakultative dhe oksidazė pozitive. Mė i rėndėsishmi ėshtė Vibrio Cholerae ( figura 8 dhe 9) , shkaktare e kolerės. Ajo ka kėrkesa tė thjeshta nutritive dhe lehtė kultivohet. V cholera ėshtė gjetur nė fecesin e personave tė infektuar dhe pėrfundon nė pajisjet e ujit nė qoftė se ujėrat e zeza nuk pėrpunohen. Kėshtu qė mikroorganizmi pėrhapet duke pirė ujin e kontaminuar. Mikroorganizmat mbijetojnė nė ujin e freskėt dhe ngjajshėm me vibriot tjera nė ujin e njelmėt. Ushqimi, pas ujit tė kontaminuar, ėshtė rrugė tjetėr e kontaminimit. Kjo ėshtė primarisht sėmundje e botės sė tretė. NėSHBA ėshtė vrejtur tek udhėtarėt ndėrkombėtar, poashtu ndonjeherė ėshtė parė pas konsumimit tė ushqimit tė detit. Nė zorrė, mkroorganizmat aderojnė pėr epitelin e intestinumit pa e penetruar. Aderimi pėr mikrovile ėshtė i rėndėsishėm pėr patogjenezė. Pastaj vjen deri te sekretimi i toksinės sė kolerės. Choleragen (kolera toksin) ėshtė e koduar nga kromozomet dhe pėrmban dy tipe tė nėnnjėsive ( A dhe B). Nėnjėsia B lidhet pėr gangliozide nė sipėrfaqe tė qelizave epiteliale dhe lejon futjen brenda tė nėnnjėsisė A. Nėnjėsia A mund tė pėrmbajė kanal hidrofobik nėpėr tė cilin futet nėnnjėsia A. Nėnnjėsia A e katalizon ribozilimin e ADP-sė tė kompleksit regulator i cili e aktivizon adenil-ciklazėn nė membranėn qelizore tė epitelit tė zorrėve. Prodhimi tejmase i AMP-sė ciklike e stimulon sekretimin masiv tė joneve dhe ujit nė lumen. Dehdrimi dhe vdekja ( pa tretman ) janė si pasojė. Zėvendėsimi i lėngjeve ėshtė komponenta kryesore e tretmanit. Terapia me antibiotik mund tė pėrdoret si shtesė. Vaksinimi ėshtė pjesėrisht efektiv dhe nė pėrgjithėsi nuk preferohet. Kryesisht preferohet pėr gjatė udhėtarėt ndėrkombėtar. Vibrio parahemolyticus zakonisht perhapet duke konsumuar ushqimin e detit tė papėrpunuar dhe nuk vrehet zakonisht nė SHBA. Mikroorganizmi mė sė miri rritet nė pėrqėndrimet e larta tė kripės. Vrehet diarea pa gjak por nuk ėshtė e rėndė si kolera.
|
||||
ANIMACION |
|||||
Figura 8a Vibrio parahaemolyticus bacil halofil, fakultativ anaerob qė shkakton sėmundje pėrmes ushqimit tė njohur si helmim me ushqim deti. Pėrhapet pėrmes konsumimit tė ushqimit tė papėrpunuar ose tė papjekur mirė tė detit siq janė guacat. Mė rrallė, kjo baktere mund tė shkaktojė infeksion nė lėkurė nėse plaga e hapur ekspozohet nė ujin e detit. © Dennis Kunkel Microscopy, Inc. Me leje
Figura 8b Figure 9. Vibrio cholerae Bacil Gram-negativ, fakultativ anaerob, i lakuar nė formė tė presjes; shkakton kolerėn aziatike. © Dennis Kunkel Microscopy, Inc. me leje |
|||||
Figura 10a. Campylobacter fetus. Ngjyrosja e flagjelave. CDC/Dr.
Ėilliam A. Clark
Figure 10b |
Kėto dy grupe tė mikroorganizmave Gram negative kanė formė tė lakuar apo spirale dhe janė gjenetikisht tė ngjashme. Shkaktari mė i shpeshtė i sėmundjeve humane ėshtė C. jejuni. Mikroorganizmi infekton traktin intestinal tė disa kafshėve (duke pėrfshirė gjedhet dhe delet) dhe ėshtė shkaktar kryesor i abortit. Pėrhapet nga qumėshti dhe produktet e mishit. Diarea e lėngshme ėshtė predominante por dizenteria ėshtė e rėndomtė. Mikroorganizmi ėshtė invaziv por nė pėrgjithėsi mė pak se shigella. Plogėshtia, ethet dhe dhembjet abdominale janė veēori tė tjera tė sėmundjes. Bakteremia ėshtė vėrejtur nė njė numėr tė vogėl tė rasteve. Mikroorganizmi rritet nė kushte mikroaerofile dhe mė sė miri rritet nė temperaturė 42 oC. Mė sė shpeshti izolohet nėn kėto kushte duke pėrdorur medium selektive. Mund tė trajtohet me antibiotik por zakonishtė ėshtė sėmundje vetėlimituese. Helicobacter pylori (figura 11) ėshtė pranuar nė kėto vitet e fundit si shkaktar kryesor i ulēerės sė lukthit. Mikroorganizmi jeton kronikisht nė mukozėn e lukthit tė njeriut. Kultura ėshtė metodė e preferuar diagnostikuese por mund tė mos ketė sukses nė njė numėr tė rasteve. Mikroorganizmi prodhon ureazėn e cila e prodhon amoniakun dhe dioksidin e karbonit. Kjo ndihmon nė detektimin dhe identifikimin e mikroorganizmit tė izoluar. Ureaza prodhohet nė sasi tė madhe sa qė mund tė detektohet direkt nė mostrėn e mukozės pas endoskopisė. Alternativisht CO2 i markuar si 13C ose 14C detektohet nė frymėmarrje pas thithjes sė uresė sė markuar. Prodhimi i amoniakut ėshtė faktor patogjen (lokalisht e neutralizon acidin e lukthit). Terapia me antibiotikė e eliminon mikroorganizmin, e shėron ulqerėn peptike dhe nė pėrgjithėsi e mėnjanon mundėsinė e relapsit. Pėrfundimi
|
||||
|
|||||
Figura 10c Campylobacter jejuni bacil Gram-negativ enterik. Gjindet nė traktin tretės tė njerėzve dhe kafshėve. Mund tė udhėtojė nė drejtim tė zgavrrės sė gojės dhe traktit urogjenital. Shkakton gastroenterit sidomos te fėmijėt. © Dennis Kunkel Microscopy, Inc. Me leje
|
Figura 11a Helicobacter pylori nė mikrografinė elektronike; mikroaerofil nazeqar; formė tipike spirale.Shkakton gastrit kronik, ulqerė peptike dhe kancer tė lukthit. Ky imazh pėrdoret pėr tė dėshmuar morfologjinė spirale tė kėtij mikroorganizmi. Madhėsia mesatare: 1 mikron me 2-5 mikronė. Mikrobi ndodhet nė fazėn log tė rritjes. © Cindy R. DeLoney, Loyola University of Chicago, Chicago, Illinois and The MicrobeLibrary
Figura 11b
Figura 11c |
||||
Kthehu nė Seksionin e Bakteriologjisė tė Mikrobiologjia dhe Imunologjia On-line
|