Fjalėt kyēe
S. pneumoniae
Diplokok
Pneumococcus
Autolizina
Testi i tretjes nė bilė
Ndjeshmėria ndaj optohinės
Kapsula
Reaksioni Quellung
Staphylococcus aureus
Staphylococcus epidermidis
koagulazė pozitiv ose koagulazė negativ
Alfa, beta, gama dhe delta citotoksinat
Leukocidina
Lipaza
Eksfoliatina
Enterotoksinat
Sindromi i shokut toksik
Toksina e shokut toksik
Proteina A
Figura
1A
Streptococcus pneumoniae nė lėngun trunoshpinor. Ngjyrosja FA.
CDC/Dr. M.S. Mitchell |
STREPTOCOCCUS
PNEUMONIAE
S. pneumoniae
(figura 1)
ėshtė shkaktari kryesor i pneumonisė tek tė gjitha moshat (posaēėrisht
tė rinjtė dhe tė moshuarit) qė zakonisht pėrcjell dėmtimin paraprak nė
traktin e sipėrm respirator (p.sh. pas infeksionit virusal). Ky
mikroorganizėm, gjithashtu shkakton edhe infeksionet e veshit tė mesėm (otitis
media). Zakonisht pėrhapet nė sistemin e qarkullimit tė gjakut duke
shkaktuar bakteremi dhe meningjit. S.pneumoniae ėshtė hemolitik
dhe nuk ka antigjen grupor.
Diagnostikohet me
ngjyrosjen sipas Gramit apo me zbulimin e antigjenit kapsular nė kėlbazė.
Mikroorganizmi rritet mirė nė terrenin e agar-gjakut.
Autolizina
Pneumokoket
identifikohen nga tretshmėria nė bilė. Autolizina (njė enzimė qė
zbėrthen peptidoglikanin) lirohet nga bila prej membranės qelizore dhe
lidhet me acidin kolin teikoik tė lidhur pėr peptidoglikanin.
Autolizina pastaj e tret murin qelizor qė shkakton lizėn e qelizės. Nėse
qelizat rriten ne etanolaminė nė vend tė kolinės, etanolamina
inkorporohet nė acidin teikoik. Autolizina pastaj nuk mund tė shkaktojė
lizėn e qelizės. Pėr tė kuptuar se si vepron autolizina ekziston
sugjestioni se antibiotikėt (pėrfshirė penicilinėn) veprojnė sė bashku
me autolizinėn nė shkatėrrimin e pneumokokeve in vivo.
Pneumokoku mund tė
identifikohet edhe me testin e ndjeshmėrisė ndaj optohinės (etil
hidrokupreinė).(fig.2)
Kapsula
Kjo ėshtė
prominente nė shtamet virulente (fig 1c) dhe antigjenet e saj
karbohidrate ndryshojnė nė strukturė midis shtameve. Kapsula ėshtė
antifagocitare dhe imunizmimi ėshtė kundėr kapsulės. Vaksinat kapsulare
janė nė dispozicion pėr persona tė ndieshėm; imuniteti ėshtė serotip-specifik.
Me pėrdorimin e antiserumit tip-specifik, kapsula nė bakteren e izoluar
mund tė fiksohet dhe bėhet e dukshme mikroskopikisht (reaksioni
Quellung)
i cili ėshtė i nevojshėm pėr identifikimin mikrobiologjik.
Mikroorganizmi,
gjithashtu prodhon pneumolizinėn qė degradon qelizat e kuqe tė gjakut nė
kushtet anaerobe ( observohet si hemolizė).
Aktivizmi i
komplementit nga acidi teikoik mund tė shpjegojė tėrheqjen e qelizave
inflamatore nė vatrėn fokale tė infeksionit.
Shumica e shtameve
janė tė ndjeshme nė penicilinė. Sidoqoftė, rezistenca ndaj saj ėshtė e
shpeshtė.
|
Figura 1B
Skenimi me mikrograf elektronik i Streptococcus
pneumoniae.
CDC/Dr. Richard Facklam
rrf2@cdc.gov |
Figura 1C Streptococcus pneumoniae me kapsulė
© Gloria J. Delisle and Leėis Tomalty,
Queens University, Kingston, Ontario
and
The MicrobeLibrary
A
B
Figura 2. Ėshtė vėshtirė tė diferencohet streptokoku alfa hemolitik qė
pėrbėn florė normale nė gojė nga pneumokoku patogjen.Tė dytė janė alfahemolitikė
nė agar gjak dhe duhet tė dallohen pėrmes testit tė optohinės. S.
pneumoniae (A) ėshtė sensitiv, pėrderisa S. mitis (B) ėshtė rezistent.
© Pat Johnson, Palm Beach Community College, Lake Ėorth Florida |
Figura 3
Staphylococcus aureus - MRSA ėshtė kok rezistent qė shkakton helmim me
ushqim, sindromin e shokut toksik dhe infeksione tė lėkurės dhe tė
plagėve (sindromi i lėkurės sė pėrvluar, skarlatina, erizipela,
impetigo, etj.)
©
Dennis Kunkel Microscopy, Inc.
Me leje
Figura 4
Staphylococcus
aureus (Gram-pozitive)
© Copyright
Dr Linda M Stannard,
1996. Me leje
Figura 5
Staphyllococcus aureus Testi citospin I leukociteve me akridinė
portokalli
© Bristol Biomedical
Image Archive. Me leje
Figura 6 Infeksioni stafilokoksik:
Impetigo
© Bristol
Biomedical Image Archive. Me leje
Figura 7
Njė kuti me tampona Rely qė u shoqerua me epideminė e sindromit tė
shokut toksik. CDC
Figura 8
S. epidermidis,shkaktari me i shpeshte i infeksioneve tė sistemit tė
qarkullimit tė gjakut
te pacientėt me kateterė venoz
© Nancy Khardori and Mahmoud Yassien, Southern Illinois University
School of Medicine, Springfield, Illinois and
The MicrobeLibrary |
STAPHYLOCOCCI
Stafilokoket janė
koke Gram pozitive, fakultative anaerobe qė paraqiten ne formė tė vileve
tė rrushit. Ato janė
katalazė pozitiv, duke pėrbėrė komponentėn kryesore tė florės
normale tė lėkurės dhe hundės.
Staphylococcus aureus
(figura 3 and 4)
(i) Njė nga
shkaktarėt mė tė shpeshtė tė infeksioneve oportune spitalore dhe tė
komunitetit, pėrfshirė pneumoninė,
osteomielitin,artritin septik, baktereminė,
endokarditin, absceset dhe infeksionet tjera tė lėkurės (fig 6.)
(ii) Helmimi me
ushqim. Ushqimi kontaminohet me mikroorganizma nga kontakti human, ku
rritet dhe prodhon
enterotoksinė. Mikroorganizmi nuk ndikon nė ingjestionin e
ushqimit. Mu pėr kėtė, shfaqja dhe pėrmirėsimi shfaqen brenda disa orėve.
Vjella, nauzea, diarrea dhe dhimbja abdominale shfaqen shpesh.
(iii) Njerėzit e
shėndoshė: infeksione lėkurore (i thati).
(iv) Sindromi i
shokut toksik - sidomos pas pėrdorimit tė tamponave (fig 7) pėrfshin:
ethe, skuqje, deskuamim, vjellje, diarre; toksina e shokut toksik ėshtė
e pėrfshirė. Mikroorganizmi nuk pėrhapet nga vatra lokale. Sidoqoftė,
toksina diseminohet dhe ėshtė pėrgjegjėse pėr shenjat klinike.
(v) Toksina
eksfoliative shkakton sindromin e lėkurės sė pėrvėluar tek foshnjet.
Identifikimi
Beta hemolizė
ne agar gjak Fermenton manitin (fig 9) Pigmenti i artė (aureus ) shpesh Koagulazė pozitiv
Nė laboratoret
referente pėrdoret fagotipizimi.
Sikurse u cek edhe
mė lartė, S.aureus shkakton sėmundje tė ndryshme tė shoqėruara me
prodhimin e ekzotoksinave. Si shtesė e kėsaj mund tė prodhohen
ekzotoksinat e sėmundjeve specifike, ekzotoksinat tjera qelizore
litike) alfa, beta, sfingomielinaza C, gama dhe delta toksinet dhe
leukocidinat mund tė prodhohen. Gjithashtu edhe disa enzime tė
shkatėrrimit tė indeve mund tė pėrfshihen nė pėrhapje (shemb. lipaza dhe
hialorudinaza).
Proteina e lirė A
lidhet pėr imunoglobulinat dhe komplementin, bllokon Fc dhe receptorėt e
komplementit dhe kjo rezulton nė veprim antifagocitar.
.
Staphylococcus
epidermidis
Staphylococcus
epidermidis
(figura 8) ėshtė
shkaktar mė i rrallė i infeksioneve oportune sesa S.aureus, por
ende sinjifikant. Ėshtė mediator i infeksioneve nozokomiale (shembull.
kateterėve,shanteve, kirurgjisė (shemb.valvulat e zemrės). Ėshtė
komponentė kryesore e florės sė lėkurės dhe mu pėr kėtė ėshtė
kontaminant i shpeshtė i kulturave.
Identifikimi
Nuk ka hemolizė nė agar-gjak
Nuk fermenton manitin (fig 9) Nuk ka pigment
Koagulazė-negativ.
|
|
Figura 9
Dy
lloje tė ndryshme te Staphylococcus
qe rriten ne mannitol salt agar (MSA). MSA ėshtė selektiv, sepse
pėrmban 7.5% kripė koncentrim tė lartė tė kripės qė mundėson rritjen e
disa mikroorganzimave, ndėrsa inhibon rritjen e mikroorganizmave tjerė.
MSA ėshtė medium diferencial, sepse pėrmban sheqerin manitol dhe
indikatorin e ph fenolin e kuq. Organizmat qė fermentojnė manitolin
prodhojnė substanca acidike,duke ndryshuar ngjyrėn. Fenol e kuqja ėshtė
ngjyrė e mbyllėt e e kuqe me ph mbi 8,5; verdhė nė tė kuqe 6.9-8,5 dhe
verdhė e qelėt me ph 6,9 ose mė ulėt. Edhepse edhe Staphylococcus
epidermidis dhe Staphylococcus aureus mund tė tolerojnė pėrbėrje tė
lartė tė kripės nė MSA, vetėm S.aureus e ferenton manitolin, duke
shkaktuar ndryshimin e ngjyres nė terren prej tė kuqes nė tė verdhė.
© Margaret
(Peg) Johnson,
Mesa Community College, Mesa, Arizona and
The MicrobeLibrary
FILM
Testi i katalazės
Kulturat e
Staphylococcus aureus (majtas) dhe Streptococcus pyogenes (djathtas)
janė rritur nė agar gjak pėr 16 orė nė 37 gradė. Kolonia nga secila
pllakė ėshtė vendosur nė qelqin mikroskopik. Pika e 3% tė peroksidit tė
hidrogjenit ėshtė vendosur nė tė dy mikroorganizmat. Kjo e zbėrthen H2O2
nė oksigjen dhe ujė. Oksigjeni lirohet nė formė tė fluskave. Testi
i katalazės pėrdoret pėr tė diferencuar Staphylococcus sp. nga
Streptococcus sp. Staphylococcus sp. janė katalazė pozitiv.
Streptococcus sp. janė katalazė negativ. © Neal R. Chamberlain,
Department of Microbiology, Kirksville College of Osteopathic Medicine
Kirksville, Missouri and
The MicrobeLibrary
|