x x

 

BAKTERIOLOGJIA IMUNOLOGJIA MIKOLOGJIA PARAZITOLOGJIA VIROLOGJIA

ANGLISHT

 

BAKTERIOLOGJIA – KAPITULLI 13 

PNEUMOKOKU DHE StaFILOKOKET 

Dr Alvin Fox
Department of Pathology, Microbiology and Immunology
University of South Carolina
Columbia

Pėrktheu:
Arbėresha Jaka-Loxha

Asistente e Mikrobiologjisė nė Fakultetin e Mjekėsisė,
Universiteti i Prishtinės 
 

SPANJOLLISHT
 
E-MAIL DR LUL RAKA
Universiteti i Prishtinės

  

 

Fjalėt kyēe
S. pneumoniae
Diplokok
Pneumococcus
Autolizina
Testi i tretjes nė bilė
Ndjeshmėria ndaj optohinės
Kapsula
Reaksioni Quellung
Staphylococcus aureus
Staphylococcus epidermidis
koagulazė pozitiv ose koagulazė negativ
Alfa, beta, gama dhe delta citotoksinat
Leukocidina
Lipaza
Eksfoliatina
Enterotoksinat
Sindromi i shokut toksik
Toksina e shokut toksik
Proteina A

 



strep-pneu2.jpg (30090 bytes) Figura 1A  Streptococcus pneumoniae nė lėngun trunoshpinor. Ngjyrosja FA. CDC/Dr. M.S. Mitchell 

 

STREPTOCOCCUS PNEUMONIAE 

S. pneumoniae (figura 1) ėshtė shkaktari kryesor i pneumonisė tek tė gjitha moshat (posaēėrisht tė rinjtė dhe tė moshuarit) qė zakonisht pėrcjell “dėmtimin” paraprak nė traktin e sipėrm respirator (p.sh. pas infeksionit virusal). Ky mikroorganizėm, gjithashtu shkakton edhe infeksionet e veshit tė mesėm (otitis media). Zakonisht pėrhapet nė sistemin e qarkullimit tė gjakut duke shkaktuar bakteremi dhe meningjit. S.pneumoniae ėshtė hemolitik dhe nuk ka antigjen grupor.

Diagnostikohet me ngjyrosjen sipas Gramit apo me zbulimin e antigjenit kapsular nė kėlbazė. Mikroorganizmi rritet mirė nė terrenin e agar-gjakut.

Autolizina

Pneumokoket identifikohen nga tretshmėria nė bilė. Autolizina (njė enzimė qė zbėrthen peptidoglikanin) lirohet nga bila prej membranės qelizore dhe lidhet me acidin kolin – teikoik tė lidhur pėr peptidoglikanin. Autolizina pastaj e tret murin qelizor qė shkakton lizėn e qelizės. Nėse qelizat rriten ne etanolaminė nė vend tė kolinės, etanolamina inkorporohet nė acidin teikoik. Autolizina pastaj nuk  mund tė shkaktojė lizėn e qelizės. Pėr tė kuptuar se si vepron autolizina ekziston sugjestioni se antibiotikėt (pėrfshirė penicilinėn) veprojnė sė bashku me autolizinėn nė shkatėrrimin e pneumokokeve in vivo.

Pneumokoku mund tė identifikohet edhe me testin e ndjeshmėrisė ndaj optohinės (etil hidrokupreinė).(fig.2)

Kapsula

Kjo ėshtė prominente nė shtamet virulente (fig 1c) dhe antigjenet e saj karbohidrate ndryshojnė nė strukturė midis shtameve. Kapsula ėshtė antifagocitare dhe imunizmimi ėshtė kundėr kapsulės. Vaksinat kapsulare janė nė dispozicion pėr persona tė ndieshėm; imuniteti ėshtė serotip-specifik. Me pėrdorimin e antiserumit tip-specifik, kapsula nė bakteren e izoluar mund tė “fiksohet” dhe bėhet e dukshme mikroskopikisht (reaksioni Quellung) i cili ėshtė i nevojshėm pėr identifikimin mikrobiologjik.

Mikroorganizmi, gjithashtu prodhon pneumolizinėn qė degradon qelizat e kuqe tė gjakut nė kushtet anaerobe ( observohet si hemolizė).

Aktivizmi i komplementit nga acidi teikoik mund tė shpjegojė tėrheqjen e qelizave inflamatore nė vatrėn fokale tė infeksionit.

Shumica e shtameve janė tė ndjeshme nė penicilinė. Sidoqoftė, rezistenca ndaj saj ėshtė e shpeshtė.

 

strep-pneu.jpg (34733 bytes) Figura 1B  Skenimi me mikrograf elektronik i Streptococcus pneumoniae. CDC/Dr. Richard Facklam  rrf2@cdc.gov  Spneumo.jpg (85081 bytes)  Figura 1C Streptococcus pneumoniae me kapsulė  © Gloria J. Delisle and Leėis Tomalty, Queens University, Kingston, Ontario and The MicrobeLibrary

 

A spneu-opt.jpg (13412 bytes) smit-opt.jpg (17246 bytes)  Figura 2.  Ėshtė vėshtirė tė diferencohet streptokoku alfa hemolitik qė pėrbėn florė normale nė gojė nga pneumokoku patogjen.Tė dytė janė alfa–hemolitikė nė agar gjak dhe duhet tė dallohen pėrmes testit tė optohinės. S. pneumoniae (A) ėshtė sensitiv, pėrderisa S. mitis (B) ėshtė rezistent.  © Pat Johnson, Palm Beach Community College, Lake Ėorth Florida

 


 
Figura 3  Staphylococcus aureus - MRSA ėshtė kok rezistent qė shkakton helmim me ushqim, sindromin e shokut toksik dhe infeksione tė lėkurės dhe tė plagėve (sindromi i lėkurės sė pėrvluar, skarlatina, erizipela, impetigo, etj.) 
 
© Dennis Kunkel Microscopy, Inc.  Me leje

staph2.gif (14186 bytes)
  Figura 4  Staphylococcus aureus (Gram-pozitive)  © Copyright Dr Linda M Stannard, 1996.  Me leje

staph-orange.jpg (478200 bytes)  Figura 5  Staphyllococcus aureus – Testi citospin I leukociteve me akridinė portokalli  © Bristol Biomedical Image Archive. Me leje

 

staph-impetigo.jpg (451762 bytes) Figura 6 Infeksioni stafilokoksik: Impetigo © Bristol Biomedical Image Archive. Me leje

cdc-rely.jpg (45994 bytes)  Figura 7 Njė kuti me tampona Rely qė u shoqerua me epideminė e sindromit tė shokut toksik. CDC

 staph-epi.jpg (60125 bytes) Figura 8
S. epidermidis,shkaktari me i shpeshte i infeksioneve tė sistemit tė qarkullimit tė gjakut  te pacientėt me kateterė venoz © Nancy Khardori and Mahmoud Yassien, Southern Illinois University School of Medicine, Springfield, Illinois and The MicrobeLibrary

 

STAPHYLOCOCCI 

Stafilokoket janė koke Gram pozitive, fakultative anaerobe qė paraqiten ne formė tė vileve tė rrushit. Ato janė katalazė pozitiv, duke pėrbėrė komponentėn kryesore tė florės normale tė lėkurės dhe hundės.

Staphylococcus aureus (figura 3 and 4)

(i) Njė nga shkaktarėt mė tė shpeshtė tė infeksioneve oportune spitalore dhe tė komunitetit, pėrfshirė pneumoninė, osteomielitin,artritin septik, baktereminė, endokarditin, absceset dhe infeksionet tjera tė lėkurės (fig 6.)

 (ii) Helmimi me ushqim. Ushqimi kontaminohet me mikroorganizma nga kontakti human, ku rritet dhe prodhon enterotoksinė. Mikroorganizmi nuk “ndikon” nė ingjestionin e ushqimit. Mu pėr kėtė, shfaqja dhe pėrmirėsimi shfaqen brenda disa orėve. Vjella, nauzea, diarrea dhe dhimbja abdominale shfaqen shpesh.

 (iii) Njerėzit e shėndoshė: infeksione lėkurore (i thati).

(iv) Sindromi i shokut toksik - sidomos pas pėrdorimit tė tamponave (fig 7) pėrfshin: ethe, skuqje, deskuamim, vjellje, diarre; toksina e shokut toksik ėshtė e pėrfshirė. Mikroorganizmi nuk pėrhapet nga vatra lokale.  Sidoqoftė, toksina diseminohet dhe ėshtė pėrgjegjėse pėr shenjat klinike.

(v) Toksina eksfoliative shkakton sindromin e lėkurės sė pėrvėluar tek foshnjet.

Identifikimi

Beta – hemolizė ne agar –gjak
Fermenton manitin (fig 9)
Pigmenti i artė (aureus ) – shpesh
Koagulazė pozitiv

Nė laboratoret referente pėrdoret fagotipizimi.

Sikurse u cek edhe mė lartė, S.aureus shkakton sėmundje tė ndryshme tė shoqėruara me prodhimin e ekzotoksinave. Si shtesė e kėsaj mund tė prodhohen ekzotoksinat “e sėmundjeve –specifike”, ekzotoksinat tjera qelizore litike) alfa, beta, sfingomielinaza C, gama dhe delta toksinet dhe leukocidinat mund tė prodhohen. Gjithashtu edhe disa enzime tė shkatėrrimit tė indeve mund tė pėrfshihen nė pėrhapje (shemb. lipaza dhe hialorudinaza).

Proteina e lirė A lidhet pėr imunoglobulinat dhe komplementin, bllokon Fc dhe receptorėt e komplementit dhe kjo rezulton nė veprim antifagocitar.

.

 Staphylococcus epidermidis

Staphylococcus epidermidis (figura 8) ėshtė shkaktar mė i rrallė i infeksioneve oportune sesa S.aureus, por ende sinjifikant. Ėshtė mediator i infeksioneve nozokomiale (shembull. kateterėve,shanteve, kirurgjisė (shemb.valvulat e zemrės). Ėshtė komponentė kryesore e florės sė lėkurės dhe mu pėr kėtė ėshtė kontaminant i shpeshtė i kulturave.  

 Identifikimi

Nuk ka hemolizė nė agar-gjak
Nuk fermenton manitin (fig 9)
Nuk ka pigment
Koagulazė-negativ.

 

 

   

Mannitol.jpg (41285 bytes) Figura 9  Dy lloje tė ndryshme te  Staphylococcus qe rriten ne  mannitol salt agar (MSA).  MSA ėshtė selektiv, sepse pėrmban 7.5% kripė –koncentrim tė lartė tė kripės qė mundėson rritjen e disa mikroorganzimave, ndėrsa inhibon rritjen e mikroorganizmave tjerė. MSA ėshtė medium diferencial, sepse pėrmban  sheqerin manitol dhe indikatorin e ph fenolin e kuq. Organizmat qė fermentojnė manitolin prodhojnė substanca acidike,duke ndryshuar ngjyrėn. Fenol e kuqja ėshtė ngjyrė e mbyllėt e e kuqe me ph mbi 8,5; verdhė nė tė kuqe 6.9-8,5 dhe verdhė e qelėt me ph 6,9 ose mė ulėt. Edhepse edhe Staphylococcus epidermidis dhe Staphylococcus aureus mund tė tolerojnė pėrbėrje tė lartė tė kripės nė MSA, vetėm S.aureus e ferenton manitolin, duke shkaktuar ndryshimin e ngjyres nė terren prej tė kuqes nė tė verdhė. © Margaret (Peg) Johnson, Mesa Community College, Mesa, Arizona and The MicrobeLibrary

FILM
Testi i katalazės  

Kulturat e Staphylococcus aureus (majtas) dhe Streptococcus pyogenes (djathtas) janė rritur nė agar gjak pėr 16 orė nė 37 gradė. Kolonia nga secila pllakė ėshtė vendosur nė qelqin mikroskopik. Pika e 3% tė peroksidit tė hidrogjenit ėshtė vendosur nė tė dy mikroorganizmat. Kjo e zbėrthen H2O2 nė oksigjen dhe ujė. Oksigjeni lirohet nė formė tė fluskave. Testi i katalazės pėrdoret pėr tė diferencuar Staphylococcus sp. nga Streptococcus sp. Staphylococcus sp. janė katalazė pozitiv. Streptococcus sp. janė katalazė negativ.  © Neal R. Chamberlain, Department of Microbiology, Kirksville College of Osteopathic Medicine Kirksville, Missouri  and The MicrobeLibrary

 

 

 

Staphylococcus saprophyticus

Ky mikroorganizėm ėshtė shkaktari kryesor i infeksioneve tė traktit urinar. Gjithashtu ėshtė koagulazė-negativ dhe nuk identifikohet klinikisht prej S.epidermidis.

 

 

Terapia me antibiotikė

Stafilokoket (pėrfshirė mikroorganzimat  koagulazė pozitiv dhe koagulazė negativ) mund tė prodhojnė penicilinazėn qė i zbėrthen antibiotikėt beta-laktamė. Disa shtame gjithashtu kanė modifikuar proteinat penicillin-lidhėse. Mu pėr kėtė kėta antibiotik beta –laktam (pėrfshirė meticilinėn) janė zakonisht joefektive. Vankomicina ėshtė bari pėrzgjedhės.

 

Kthehu nė Seksionin e Bakteriologjisė tė Mikrobiologjia dhe Imunologjia On-line


Faqja e pėrditėsuar mė  Sunday, February 15, 2015
Faqja mbahet nga 
Richard Hunt