x | x | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
x |
BAKTERIOLOGJIA | IMUNOLOGJIA | MIKOLOGJIA | PARAZITOLOGJIA | VIROLOGJIA | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
SPANJISHT | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
E-MAIL DR BERXHOLI | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Tregoni
mendimin Tuaj PRAPAVEPRIMI |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
KĖRKO | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Polio Virus (Nga the Hogle Lab at Harvard, URL unknown) Shumė prej imazheve ne pjesėn e smallpoksi tė kėtij fajli vijnė nga Fenner, Henderson, Arita et al. Smallpoksi dhe Ērrėnjosja e tij. 1988 Gjenevė, Organizata Botėrore e Shėndetėsisė dhe janė mbledhur nga Gregorio nė pjesė e saj The Smallpox Legacy, Pharos. Fall 1996 |
HYRJE Ēfarė ėshtė njė vaksinė? Vaksinat janė agjentė tė parrezikshėm qė konsiderohen si armiq. Ato janė molekula, zakonisht por jo domosdoshmėrisht proteina, qė nxisin njė pėrgjigje immune, pėr pasojė shkaktojnė imunitet mbrojtės kundrejt agjentėve potencialė. Megjithėse njė patogjen mund tė jetė njė bakter ose njė protozo eukaryotik, shumė vaksina tė suksesshme janė krijuar edhe kundėr virusėve dhe kėtu ne do tė kemi tė bėjmė kryesisht me vaksinat antivirus. Imuniteti kundrejt njė virusi normalisht varet nė zhvillimin e pėrgjigjes immune kundrejt antigjenėve nė sipėrfaqe tė qelizės sė infektuar me virus ose nė sipėrfaqe tė vetė particelės virale. Pėrgjigjia immune kundrejt antigjenėve tė brėndshėm zakonisht lot pak rol nė imunitet. Kėshtu, nė pandemitė e influencės, njė glykoproteinė e re sipėrfaqėsore pėrfitohet si rezultat i shiftit antigjenik qė karakterizon shtamin e ri viral kundrejt tė cilit popullacioni ka pak ose aspak imunitet. Ky shtam i ri i virusit tė influencės, megjithatė pėrmban proteina tė brėndėshme qė kanė qėnė nė shtamet e mėparshme tė influencės. Glykoproteinat sipėrfaqėsore shpesh u referohen antigjenėve mbrojtės. Pėr tė bėrė njė vaksinė tė suksesshme kundrejt njė virusi, duhet tė njifet mirė natyra e antigjenėve sipėrfaqėsorė sė tyre. Duhet tė theksohet qė qeliza e infektuar nga virusi shfaq nė sipėrfaqe tė saj, fragmente tė antigjenėve tė virusėve tė brėndshėm dhe kėta mund tė nxisin pėrgjigjen e qelizave citotoksike T qė veprojnė kundėr qelizės sė infektuar. Nė njė virus, mund tė ketė mė shumė se njė glykoproteinė sipėrfaqėsore dhe nė pėrgjigjen immune mbrojtėse, njera nga kėto mund tė jetė shumė mė e rėndėsishme se sa tė tjerat; ky antigjen duhet tė identifikohet pėr njė vaksinė tė vlefshme qė bllokon infektivitetin. Kėshtu pėr shembull, virusi i influencės ka nė sipėrfaqe tė particelės virale neuraminidazė dhe hemoaglutininė. Ėshtė hemoaglutinina qė provokon imunitetin neutralizues, pėr arsye se ajo ėshtė proteinė qė ngjit virusin nė receptorin sipėrfaqėsor tė qelizės dhe antitrupat neutralizues interferojnė me virusin qė lidhet nė qelizė. Mė tej, pėr tė bllokuar ngjitjen e virusit nė qelizė, faktorė tė tjerė mund tė jenė tė rėndėsishėm nė neutralizimin e kėtyre virusėve; p. sh. komplementi mund tė shkrijė (lizojė) mbulesėn e virioneve pas opsonizimit nga antitrupat anti-virus.
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Vėndet kryesore tė
infeksionit vral Nė kuadrin e zhvillimit tė njė vaksine tė suksesshme, duhet tė jenė tė njhura karakteristika tė tilla tė infeksionit viral . Njė nga kėto ėshtė dhe vendi nė tė cilėn virusi futet nė trup. Janė pėrcaktuar 3 vėnde kryesore.
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Figura 1. Krahasimi i maksimumit dhe morbilitetit aktual pėr sėmundjet e parambrojtura me vaksinė |
Tipet e vaksinave Sot nė pėrdorim ka tre tipė bazė tė vaksinave
Problemet nė zhvillimin e vaksinės Ka shumė probleme qė lindin gjatė pėrgatitjes sė njė vaksine anti-virale tė mirė. Midis tyre janė:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
SUKSESE TĖ ARRITURA SMALLPOXI (Variola) Smallpoxi ėshtė njė sėmundje shkatėruese dhe shėmtuese dhe mjaft infektive. Ajo shkaktohet nga virusi variolės (gjithashtu i njohur si virusi i smallpoksit), antar i Orthopoxvirdae (figura 2A). Sėmundja e smallpoksit ka qėnė e njohur pėrpara mijėra vjetėsh dhe ndoshta e ka origjinėn nga Azia. Ajo u drejtua nga perėndimi nėpėrmjet lindjes sė mesme dhe midis viktimave ishte Faraoni Ramses V (figura 2B). Sėmundja mund tė ketė arrdhur nė Europė me kryqėzata. Smallpoksi u fut nė Botėn e re nga kolonistėt Europianė, duke shkaktuar njė epidemi shkatėrruese nė popullatėn indigjene tė cilėt nuk kishin imunitet natyral. Nė fakt, disa kolonistė tė hershėm e pėrdorėn smallpoksin si njė armė biollogjike kundėr banorėve orgjinalė tė Amerikės sė Jugut dhe Veriut. Smallpoksi karakterizohet nga njė numur pustulash qė pėrmbajnė virus infektiv (figura 2 C dhe D). Niveli i fatalitetit ėshtė mė shumė sė njė ēereku i pacientėve tė infektuar nga forma mė serioze e shkaktuar nga Variola major. Forma tjetėr e smallpoksit ėshtė shkaktuar nga Variola minor dhe ka nivel fataliteti mė tė ulėt (deri nė 5%). Pėrpjekjet e para pėr tė kontrolluar smallpoxin kanė ndodhur nė shekullin e 10-tė duke pėrdorur variolizimin (kėshtu ėshtė quajtur pasi virusi i smallpoksit ėshtė Variola). Nė variolizimin (figura 2E), materiali (krustet) janė marrė nga pustulat e njė personi tė infektuar, i cili nuk ka vdekur nga sėmundja. Ky person, megjithatė , ka patur njė formė tė lehtė tė smallpoksit is rezultat i infeksionit nga varianti natyral i virusit. Ky material pėrdoret pėr tė infektuar njė person tjetėr i cili zakonisht merr njė sėmundje tė lehtė. Nė rast se personi nuk vdes, ai do tė ketė njė imunitet pėr tėrė jetėn. Arsye tjetėr per suksesin e variolizimit ėshtė qė virusi nė krustet ėshtė mė pak virulent sepse ai ėshtė pjesėrisht i tharė dhe ėshtė i bashkuar dhe inaktivuar nga antitrupat e donorit. Niveli i fatalitetit tė variolizimit ėshtė afėrsisht 1-2% dhe prandaj ishte njė procedurė e rrezikshme. Kjo teknikė u pėrdor nė Pakistan, Etiopi dhe Afganistan deri nė vitet 1970. Variolizimi u pėrhap gjėrėsisht nė Angli nė vitet 1700, e cila u fut nė kėtė vėnd, nga gruaja e Ambasadorit tė Anglisė nė Turqi, Mary Wortly Montague. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Figura
2
A. Virus ii smallpoksit
|
B. Koka e mumifikuar e Ramses V (vdiq 1157 pėrpara Krishtit) me puēra tė cilat ishin si rezultat i smallpoksit. E. Pulverizimi i krusteve tė smallpoksit tė cilat inhalatoheshin pėr tu mbrojtur kundret smallpoksit nė mjekėsisnė Kineze D. Lezionet e Smallpoksit nė lėkurė tė trupit . Foto e marė nė Bangladesh. CDC/James Hicks B. Dr Jenner duke vaksinuar fėmijėn F. Person ii fundit i njohur nė botė qė pati rast natyral tė smallpoksit. Variola minor tek 23 vjeēari Ali Maow Maalin, Merka, Somali CDC
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Figura 3
|
Nė vitin 1796, Edward Jenner (figura 3A), i cili nė kėtė kohė ishte duke punuar me variolizimin, zbuloi vaksinimin duke pėrdorur virusin vaccina, agjent i lisė sė lopėve (cow pox) (vacca Latinisht do tė thotė lopė). Jenneri njė mjek qė banonte ne zonėn rurale tė Gloucestershire nė perėndim tė Anglisė dhe ishte mjaft i njohur nė kėtė kohė me faktin qė njerzit, tė cilėt ishin tė prekur nga lija e lopėve (vajzat qė punonin me lopėt e qumėshtit), dukeshin se krijonin njė imunitet mbrojtės kundrejt dhe smallpoksit mė virulent. Jenneri vaksinoi Mr. Phipps (i cili punonte pėr tė) dhe djalin e vet (figura 3B) me cowpox nga lopa e quajtur Blossom (figura 3C) dhe pastaj e infektoi ata me smallpoksin virulent. Tė dy tė vaksinuarit fatmirėsisht u mbrojtėn. Virusi orgjinal i Jennerit nuk ėshtė vaksina qė ėshtė pėrdorur nė vaksinimin e smallpoksit deri sė fundi. Virusi vaksinal mund tė jetė njė rekombinant nga lija e lopėve ose e kuajve. Pėr njė kohė tė gjatė, virusi vaksinal u mbajt nė kuaj ose nė buaj. Rasti i fundit me smallpoksin natyral ndodhi nė Angli nė vitin 1930; i fundit nė Amerikė ishte nė vitin 1940. Rasi i fundit nė botė ishte nė Somali dhe ndodhi nė Tetor tė vitit 1977 (figura 3D). Megjithėse virusi u eliminua dhe nė kafshėt e egra, smallpoksi u mbajt nė laboratorė dhe si rezultat i aksidenteve nė to, pati njė rast fatal nė Angli. Stoqet botėrore u reduktuan nė laboratorėt nė Amerikė dhe nė Bashkimin Sovjetik. Nuk ėshtė e njohur nėse virusi infektiv nga laboratorėt e Rusisė u pėrhapėn pas shpėrbėrjes sė Bashkimit Sovjetik. Ērrėnjosja e smallpoksit ka qėnė njė sukses i madh i shėndetitit publik. Ka disa arsye pėr kėtė:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Figura 4. Luis Paster |
TĖRBIMI Pothuajse njė shekull pas Jennerit, pioneri i punimeve me smallpoksin, nė 1885 Louis Pasteur (figura 4) zhvilloi vaksinėn e parė tė atenuar-kundėr virusit tė tėrbimit (figura 5) (rabhas, Sanskrit: tė bėsh violencė). Atenuimi u arrit nėpėrmjet seleksionimit tė shtameve qė ishin mė pak virulent pėr njeriun, pasi ata u rritėn nė bujtės tė ri. Pastėri pėrdori virusin nga njė qen i tėrbuar duke e injektuar atė nė trurin e lepurit. Infektimet seriale nė lepuj bėnė qė shtami viral qė ishte shumė virulent tek lepuri tė ishte mė pak virulent nė qen (dhe njerėz). Pastėri trajtoi me sukses njė djalė (Josef Meister) tė kafshuar nga njė qen i tėrbuar. Shif gjithashtu edhe kapitullin 20 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
POLIO | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Nė vėndet perėndimore tipi i egėr i polios nuk ėshtė mė problem, por ai ėshtė gjetur ende nė disa vėnde mė pak tė zhvilluara si Nigeria dhe India (figurat 4, 5 dhe 6). Deri nė vitet 1950,kur vaksinimi anti-polio u bė rutinė, shpėrthimet nė verė tė polios ishin tė zakonshme nė vėndet pėrėndimore, shpesh pėrhapja ndodhte nėpėrmjet rrugės gojė-feēe ndėrsa pėrdorin notimin nė gropa tė pėrbashkėta. Kėto shpėrthime shkaktonin pėrhapjen e polios paralitik qė kishte nevojė pėr frymėmarje dhe pėrdorimin e “ respiratorit tė hekurit” (figura 7). Ka dy tipe tė vaksinės sė polios, tė dyja janė prodhuar nė vitet 1950. E para, e prodhuar nga Jonas Salk, ėshtė preparat i virusit normal tė egėr tė polios tė vrarė me formalinė. Ky ėshtė rritur nė qelizat e veshkės sė majmunit dhe vaksina jepet nėpėrmjet injeksionit. Ajo shkakton njė imunitet tė mirė humoral (IgG) dhe parandalon kalimin e virusit tė polios pėr tek neuronet ku ai do tė shkaktojė polion paralitik. Kjo vaksinė ėshtė e vetmja qė ėshtė pėrdorur nė vėndet Skandinave ku dhe e eliminoi totalisht sėmundjen. Njė vaksinė e dytė ėshtė prodhuar nga Albert Sabin. Kjo vaksinė virale e gjallė ėshtė prodhuar nė mėnyrė empirike nėpėrmjet pasazheve seriale tė virusit nė kulturat qelizore. Kjo rezultoi nė seleksionimin e njė shtami mutant i cili rritet mirė nė kulturat qelizore dhe nė fakt edhe tek zorrėt e njeriut ku rritet tipi i egėr i polios. Ai nuk migron pėr tek neuronet. Replikimi i tij shkakton njė infeksion normal dhe nxit si imunitetin qelizor ashtu dhe atė humoral. Ajo jepet nga goja, rrugė kjo nga merret dhe virusi nė njė infeksion normal, pasi dhe virusi qė kalon nga njeriu tek njeriu kalon nėpėrmjet rrugės oral-feēe. Kjo vaksinė u bė e preferuar nė Amerikė, Angli dhe shumė vėnde tė tjera pėr shkak tė lehtėsisė sė saj tė administrimit (shpesh me pak sheqer), faktit qė virusi vaksinal replikohet nė zorrė dhe ėshtė e nevojshme vetėm njė administrim pėr tė marrė njė imunitet tė mirė (zakonisht pėrdoret dhe njė pėrsėritje vaksine). Imuniteti qė rezulton nga vaksina Sabin zgjat mė shumė se sa ai i krijuar nga vaksina Salk, pėr tė cilėn ėshtė e nevojshme tė bėjmė njė numur tė vogėl booster. Vaksina Sabin ka potencialin qė tė eliminojė tipin e egėr tė virusit, ndėrsa vaksina Salk vetėm ndalon marrjen e virusit nga qelizat nervore qė ėshtė i replikuar nė zorrėt e njeriut. Vaksina e atenuar Sabin megjithatė ka njė problem: mutacionin e mėvonshėm. Ky mund tė rezultojė nga rekombinimi midis viruist tė egėr dhe shtamit vaksinal. Virusi virulent ėshtė izoluar nė mėnyrė frekuente nga recipientėt e vaksinės Sabin. Rastet mbetėse (rreth 8 pėr vit nė Amerikė deri tani) nė vėndet qė pėrdorin vaksinėn me shtam tė gjallė tė atenuar rezultojnė nga mutacioni i shtamit vaksinal nė drejtim tė virulencės. Rreth gjysma e kėtyre rasteve ishin tė vaksinuar, ndėrsa gjysma tjetėr nė kontakt me tė vaksinuarit. Paraliza e polios ndodh 1 nė 100 raste tė infeksionit nga virusi i tipit tė egėr dhe 1 nė 4 milionė tė vaksinuar si rezultat i rikthimit tė shtamit vaksinal drejt virulencės. Kjo ėshtė gjykuar e pranueshme dhe pėrdorimi i virusit tė atenuar nėnkupton qė shtami vaksinal do tė replikohet nė trup dhe do tė japė njė imunitet tė mirė nėpėrmjet rrugės sė IgA. Si rezultat i IgA mukozale, virusi i tipit tė egėr nuk do tė replikohet nė zorrėn e tė vaksinuarve, nuk do tė migrojė pėr tek indet nervore ku do tė shfaqet dhe sėmundja. Tė vaksinuarit, tė cilėt kanė marrė vaksinėn e vrarė salk, do ta lejojnė virusin e egėr tė replikohet nė traktin intestinal tė atij apo asaj, pasi pėrgjigjia imune kryesore kundrejt vaksinave tė vrara ėshtė IgG qarkulluese. Siē ėshtė theksuar dhe mė lartė, kjo vaksinė ėshtė mbrojtėse kundrejt polios paralitik pasi, megjithėse tipi i virusit tė egėr mundet tė replikohet ende nė zorrėt e tė vaksinuarve, ai nuk mund tė lėvizė drejt sistemit nervor qėndror ku do tė manifestohen dhe shėnjat e polios. Kėshtu qė ėshtė e pabesueshme qė virusi tipi i egėr tė zhduket nė popullacionet tė cilėt kanė marrė vetėm vaksinėn e vrarė, pasi ai do tė eliminohet nė feēe.Duhet tė theksojmė qė studimet e bėra nė Hollandė gjatė shpėrthimit tė polios nė vitin 1992 (midis popullatės qė refuzuan tė vaksinoheshin)) treguan se imuniteti i prodhuar nga vaskina Salk nuk parandalon qarkullimin e virusit tė egėr nė popullatėn e pėrgjithshme. Njė problem shtesė i pėrdorimit tė vaksinės sė gjallė tė atenuar ėshtė se preparati mund tė pėrmbajė patogjenė tė tjerė nga qelizat nė tė cilat virusi ėshtė rritur. Ky natyrisht ka qėnė njė problem pasi nė fillim qelizat e majmunėve tė pėrdorur pėr tė prodhuar vaksinėn e polios ishin tė infektuara me virusin simian 40 (VS40) dhe ky ishte gjithashtu nė vaksinė. VS40 ėshtė njė virus polyoma dhe ka potencial pėr tė shkaktuar kancer (shif Kapitullin e virusėve onkogjenikė). Ai duket se nuk shkakton probleme nė vaksinėn e marrė nė mėnyrė tė pavėmėndshme. Ka disa tė dhėna qė vaksina e atenuar e polios e pėrdorur nė Afrikė mund tė ketė qėnė e kontaminuar me virusin e VIH (imunodeficiencės humane), por u pa se NUK ka qėnė kėshtu. Mundet qė gjithashtu tė ketė dhe probleme tė ngjashme me vaksinėn e vrarė, nė qoftėse ajo nuk ėshtė inaktivuar mirė. Edhe kjo ka ndodhur.
Rekomandime aktuale lidhur me vaksinėn e polios Tani qė rastet e polios nė Amerikė janė tė lidhur me vaksinėn, rregulli i mėparshėm i pėrdorimit tė vaksinės Sabin vetėm se ėshtė rivlerėsuar. Sė pari, kjo ėshtė e lidhur me idenė qė nė fillim tė jepet vaksina e inaktivuar dhe mandej ajo e atenuara. Vaksina e vdekur do tė bllokojė rikthimet e vaksinės sė gjallė qė do tė japin ērregullime duke lėvizur drejt SNQ. Kėshtu qė nė vitin 1997 ėshtė rekomanduar portokolli qė vijon: Pėr tė reduktuar rastet e lidhur me vaksinėn (8 deri nė 10 nė vit), Komiteti Kėshillues nė Praktikat e Imunizimit tė CDC (ACIP) ka rekomanduar (Janar 1997) njė regjim prej dy dozash tė vaksinės sė vrarė(inaktivuar: Salk) qė pasohen prej dy dozash tė vaksinės orale tė atenuar me grafik nė moshėn 2 muajshe(inaktivuar), 4 muajshe(inaktivuar), 12-18 muajsh (orale) dhe 4-6 vjet (orale). Aktualisht pėrdoren 4 doza tė vaksinės orale nė 2 vitet e para tė jetės. Mendohet qė programi i ri do tė eliminojė shumė prej rasteve tė sėmundjes tė lidhur me vaksinėn. Ky regjim tashmė ėshtė adaptuar nga disa vėnde Europiane dhe disa nė Kanada. Regjimi i vaksinimit kundra polios ėshtė amenduar pėrsėri nė vitin 2000. REKOMANDIMET AKTUALE: Pėr tė eliminuar rrezikun e poliomyelitit paralitik tė lidhur me vaksinėn, ACIP rekomandon qė nė Amerikė, pėr vaksinimin rutinė nė fėmijėri kundra polios, tė pėrdoret tėrėsisht vaksina e inaktivuar (IPV). Qė nga 1 Janari 2000, tė gjithė fėmijėt duhet tė marrin 4 dozė tė IPV nga mosha 2 muajshe, 4 muajshe, 6-18 muajsh dhe 4-6 vjet. Pėrdorimet e tjera tė zakonshme tė vaksinave anti-virale janė listuar nė tabelėn 1.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Figura 4. Polio -2004 OBSH |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Figura 5 - Statisikat e Polios krahasuar me incidencėn nėpėr botė nė vitin 1988 dhe 1998
Polio - 1988 WHO
Polio - 2013
|
Figura 6A Rastet totale tė raportuara nė Suedi dhe Finlandė (1950-76) tė cilėt pėrdorin vetėm vaksinėn e vrarė tė prodhuar nga Jonas Salk. Vaksina Salk ėshtė injektabile
Figura
6B Rastet nė Amerikė qė nga 1970 CDC
Figura 6E Polio paralitiku i lidhur me vaksinėn - PPLV , nė Amerikė 1964-1995 CDC
Figura 6H Rreziku i paralizės nga polio i lidhur me vaksinėn tek recipientėt 1980-94
Figura 6J |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Figura 6C Poliomyeliti nė Amerikė nė vitet 1980-1995 CDC |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Figura 6G Polio paralitiku i lidhur me vaksinėn 1980-94 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Figura 7 - Poliomyelitis |
B.
Reparti i mushkerive te hekurta C. Fėmijė me pasoja tė polios WHO D. Fėmijė me pasoja tė polios WHO
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
E. Viktimat e polios ĖHO | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
VAKSINAT - PĖRGJITHĖSIME
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Vaksinat e atenuara Atenuimi zakonisht arrihet pas pasazheve tė virusit nė bujtės tė huaj tė tillė si vezėt e embrionuara ose qeliza tė kulturave indore. Midis shumė mutantėve qė egzistojnė nė njė popullacion (sidomos virusė me ARN), do tė zgjidhen disa qė kanė aftėsinė pėr t“u rritur nė njė bujtės tė huaj (virulencė e lartė). Kėta kanė prirje tė jenė mė pak virulent pėr bujtėsin orgjinal. Pėr tė prodhuar vaksinėn e polios Sabin, atenuimi u arrit vetėm me inokulime tė larta dhe pasazhe tė shpejta nė qelizat primare tė veshkės sė majmunit. Popullacioni i virusit rritet shpejt me njė shtam mė pak virulent (pėr njeriun) qė duhet tė rritet mirė nė indet jo nervore (veshkave), por jo nė sistemin nervor qėndror. Shtame jo virulentė prej tre tipeve tė polios janė pėrdorur pėr vaksinė. Bazat molekulare tė atenuimit Ne nuk njofim bazėn e atenuimit nė shumė raste kur atenuimi ėshtė arritur nė mėnyrė empirike. Metodat empirike tė pasazhit nė qelizat e huaja, shkaktojnė shumė mutacione nė njė virus dhe ėshtė e vėshtirė qė tė pėrcaktosh cilat janė mutacionet mė tė rėndėsishme. Shumė shtame virale tė atenuara janė tė ndjeshėm kundrejt temperaturės (kjo do tė thotė qė ata rriten mė mirė nė 32-35 gradė se sa nė 37 gradė) ose tė adaptuar nė tė ftohtė (ata mund tė rriten nė temperaturė mė tė ulėt se 25 gradė). Nė shtamin viral tė polios tip 1 pėrdorur pėr vaksinė, ka ndryshime nė 57 nukleotide tė gjenomės, qė rezultojnė nė ndryshimin e 21 aminoacideve. Njė e treta e ndryshimeve janė nė gjenin VP1 (ky gjen pėrbėn 12 % tė gjenomės). Kjo tregon qė atenuimi rezulton nga ndryshimi nė proteinat e sipėrfaqes sė virusit. Sė fundmi , ėshtė prodhuar njė vaksinė nazale e atenuar pėr influencėn (shif mė poshtė). Kjo pėrmban shtame vaksinale tė adaptuar nė tė ftoftė tė virusit tė influencės qė janė rritur nė kultura indore nė temperatura tė ulta e progersive. Pas njė numuri pasazhesh (dymbėdhjetė ose mė shumė), virusi rritet mirė nė rreth 250 dhe rritja in vivo ėshtė e kufizuar nė traktin e sipėrm respirator. Prodhuesit kanė pėrdorur njė vaksinė tre valente tė ngjashme me njė vaksinė tė vrarė tė prodhuar ēdo vit qė ėshtė aktualisht nė pėrdorim. Studimet treguan qė sėmundja e influencės ndodh vetėm nė 7 % tė vullnetarėve tė cilėt kanė marrė vaksinė influence intra-nazale, kundrejt 13 % tė injektuar me vaksinė trivalente tė inaktivuar dhe 45 % tė vullnetarėve tė cilėt morėn placebo. Krahasimi i tė dy vaksinave me placebon janė statistikisht tė dallueshėm. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Figura 8 Antitrupat sekretorė (nazalė dhe zorrė IgA) dhe antitrupat nė serum ( IgG, IgM dhe IgA) nė pėrgjigje kundrejt vaksinės sė vrarė tė polios (majtas) tė dhėnė nėpėrmjet injektimit intramuskular dhe vaksinės sė gjallė tė atenuar tė polios (djathtas) tė dhėnė nė rrugė orale |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Avantazhet e vaksinave tė inaktivuara
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Figura 9 Vaksina e inluencės me shtam tė atenuar duke pėrdorur njė mutant tė ndjeshėm kundrejt tė ftohtit qė mund tė rikrijohet me njė shtam tė ri virulent. |
Metodat e reja tė prodhimit tė vaksinave
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Peptidet sintetike |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Figura 10 Antitrupat anti-idiotypikė
|
Vaksinat anti-idiotipikė |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Teknika e ADN Rekombinant
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Vaksinat
me ADN
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Avantazhet e vaksinave me ADN
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Problemet e mundshme
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Vaksina aktuale e influencės ėshtė njė preparat i inaktivuar qė pėrmban antigjenė nga shtamet e terrenit qė janė parashikuar tė shkaktojnė infeksion gjatė sezonit tjetėr tė gripit. Nė rast se ky parashikim rezulton i gabuar, vaksina ka pak pėrdorim. Janė antigjenėt sipėrfaqėsorė qė ndryshojnė si rezultat i rikrijimeve tė virusit tek kafshėt rezervuarė (rosat) (shif inlfuenca shėnime leksionesh). Vaksina injektohet nė rrugėn intramuskulare dhe shkakton njė pėrgjigje immune me IgG (antitrupa humoralė nė qarkullim). Vaksina ėshtė mbrojtėse pėr shkak tė mjaftueshmėrisė sė IgG qė dalin nga mukoza e mushkėrive ku ajo lidh dhe neutralizon virusin qė vjen duke u lidhur nė antigjenėt e sipėrfaqes. Nė rast se vaksina e pėrdorur ėshtė vaksinė me bazė tė ADN plazmide, do tė prodhohen si limfocitet humorale ashtu dhe ato cytotoksike T, tė cilat njofin antigjenin e prezantuar nga qelizat e infektuara me plazmide. CTLs prodhohen pėr shkak se qelizat muskulare tė infektuara paraqesin antigjenėt e gripit sė bashku me molekulat e MHCT klasa I. Nė rast se antigjeni i prezantuar ėshtė njė proteinė e nukleokapsidit ( e cila ėshtė proteinė e konservuar) kjo mund tė kapėrcejė problemin e variacionit antigjenik. Kjo mund tė revolucionarizojė vaksinėn e influencės. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Figura 11 Vaksinat parandalojnė sėmundjet, duke filluar nga viti kur ėshtė zhvilluar ose liēensuar vaksina – Amerika, 1798-1998 (MMWR/CDC) |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|